Lėnkėjė
| Rzeczpospolita Polska | |||||
| |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | Lėnku | ||||
| Suostėnė | Varšova | ||||
| Dėdliausis miests | Varšova | ||||
| Valstībės vaduovā | Andžiejos Dūda Prezidėnts
Mateušos Moravieckis Ministros pėrmėninks
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
312 696 km² (69) 2% | ||||
| Gīventuoju - 2019 m. bėrželis - Tonkoms |
38 386 000 (36) 123 žm./km² (61) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2005 (progn.) 489,80 mlrd. $ (23) 12 700 $ (54) | ||||
| Valiota | Lėnkėjės zluots | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 UTC +2 | ||||
| Naprīgolnoms Ikūrėms
Atkūrėms |
X omžios 1918 m. lapkristė 11 | ||||
| Interneta kuods | .pl | ||||
| Šalėis tel. kuods | 48 | ||||
Lėnkėjės Respoblėka (lėnkėškā: Rzeczpospolita Polska) īr valstībė cėntrėnie Euruopuo, katruos suostėnė īr Varšova. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga akuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabna viera valstībie īr Ruomas katalėku, oficēlē ana nu valstībės palėkosė atskėrta īr. Mažne 88 procentā lėnku prigol Ruomas katalėku bažnīčē.
Istuorėjė Keisti
Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė X omžios laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė Lietovuos, vuo krūvuo ė tepuogė Žemaitėjės istuorėjė dėdlē sosėjosė.
Puolitėnė sistema Keisti
Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo 1997 m. prijėmta kuonstėtocėjė. Šalėis vaduovs īr prezidėnts. Ans renkams vėsoutėniu balsavėmu. Kadencėjė tronk 5 metos. Prezidėnta mandats gal būtė vėina lėika atnaujėnts.
Admėnėstracėnis soriedīms Keisti
Lėnkėjė soriedīta ėš 16 vaivadėju (lėnkėškā: województwa, vns. lėnkėškā: województwo; skliaustūs parašītas suostėnės):
- Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė (Wielkopolskie; Puoznanė)
- Kojavėjės Pamarė vaivadėjė (Kujawsko-Pomorskie; Bīdgoščios ė Tuorunė)
- Lioblėna vaivadėjė (Lubelskie; Lioblėns)
- Lioboša vaivadėjė (Lubuskie; Gožuvs ė Zeliona Gura)
- Luodzės vaivadėjė (Łódzkie; Luodzė)
- Mazuovėjės vaivadėjė (Mazowieckie; Varšova)
- Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė (Małopolskie; Kruokova)
- Uopuolės vaivadėjė (Opolskie; Opolė)
- Pakarpatės vaivadėjė (Podkarpackie; Žešovs)
- Palėnkės vaivadėjė (Podlaskie; Balstuogė)
- Pamarė vaivadėjė (Pomorskie; Gdanskos)
- Silezėjės vaivadėjė (Śląskie; Katovicā)
- Švėnta Krīžiaus vaivadėjė (Świętokrzyskie; Kelcā)
- Vakarū Pamarė vaivadėjė (Zachodnio-Pomorskie; Ščecins)
- Varmėjės Mozūru vaivadėjė (Warminsko-Mazurskie; Olštīns)
- Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė (Dolnośląskie; Vruoclavs)
Geuograpėjė Keisti
Lėnkėjė īr centrėnės Euruopas valstībė. Šiaurie Lėnkėjė prėēn pri Baltėjės jūras, pėitūs - pri Karpatū kalnū. Aukštiausė vėršokalnė – Rīsā (Rysy, 2499 m) (Aukštūsiūsė Tatrūsė). Ėlgiausės opės – Vīsla (Wisła), Odra (aba Oderis) ė Varta (Warta).
Žmuonis Keisti
63 % Lėnkėjės gīvėntuoju gīvėn miestūs. 2020 m. aple 50 % lėnku gīvena nūsavūs nomūs, 44 % - botūs. 2011 m. sorašīma doumenėm, 93,8 % gīvėntuoju īr lėnkā. Kėtas dėdlės tautėnės gropės - silezėitē, vuokītē, godā, okrainėitē.
Dėdliausė miestā Keisti
| Vėita | Miests | Vaivadėjė | Gīvėntuoju skaitlios | Vėita | Miests | Vaivadėjė | Gīvėntuoju skaitlios | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Varšova | Mazuovėjės vaivadėjė | 1 724 404 | 11 | Balstuogė | Palėnkės vaivadėjė | 295 282 | |
| 2 | Kruokova | Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė | 758 992 | 12 | Gdīnė | Pamarė vaivadėjė | 248 042 | |
| 3 | Luodzė | Luodzės vaivadėjė | 711 332 | 13 | Čenstokava | Silezėjės vaivadėjė | 232 318 | |
| 4 | Vruoclavs | Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė | 632 067 | 14 | Radoms | Mazuovėjės vaivadėjė | 218 466 | |
| 5 | Puoznanė | Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė | 548 028 | 15 | Sosnovecos | Silezėjės vaivadėjė | 211 275 | |
| 6 | Gdanskos | Pamarė vaivadėjė | 461 531 | 16 | Tuorūnė | Kojavėjės Pamarė vaivadėjė | 203 447 | |
| 7 | Ščecins | Vakarū Pamarė vaivadėjė | 408 172 | 17 | Kelcā | Švėnta Krīžiaus vaivadėjė | 199 870 | |
| 8 | Bidgoščios | Kojavėjės Pamarė vaivadėjė | 359 428 | 18 | Glivicės | Silezėjės vaivadėjė | 185 450 | |
| 9 | Lioblėns | Lioblėna vaivadėjė | 343 598 | 19 | Žešovs | Pakarpatės vaivadėjė | 183 108 | |
| 10 | Katovicā | Silezėjės vaivadėjė | 304 362 | 20 | Zabžos | Silezėjės vaivadėjė | 178 357 |
Akuonuomėka Keisti
Lėnkėjės akuonuomėka īr vertėnama kāp pėlnā ėšsėvīstiosė. Nu 1990 m. ėšauga septīnius sīkius, veikiau nekāp Lietovuos. Palē nuomėnalo BVP Lėnkėjės akuonuomėka īr pėnkta dėdliausė ES ė 22-a dėdliausė vėsam svietė. Lėnkėjė palėka vėinėntelė akuonuomėka, katra ėšvengė recesėjės 2007-2008 m. krėzės čieso.
Dėdliausi šmuota akuonuomėkas sodara paslaugū sektuorios (57,4 %), pramuonė (40,2 %) ir žemės ūkis (2,4 %). Glabnė prekības partnerē - Vuokītėjė, Kėnėjė ė Italėjė.
Koltūra Keisti
Lėnkā īr slavā, ale Lėnkėjės koltūrā dėdlė itaka padarė germanėšks, luotīnėšks, bėzantėšks koloritā.
Klasėkėnės Lėnėkės kompuozėtuoriu mozėka žėnuoma tēpuogė ož šalėis robežiaus. Garsiausė klasėkā – Frederiks Šopens, Arturas Rubinšteins, Ignacos Jans Paderevskis ė Kšėštofs Pendereckis. Lėnkėjuo puopolēros dainioujamuosės puoezėjės žonros.
Literatūruo platē žėnuomė lėnku ruomantėkā Aduomas Mėckevėčios, Jolėjos Slovackis ė Zigmunts Krasinskis. Tēpuogė ėš Lietovuos kėlės Česlovs Milošos, Olga Tokarčuk (abodo Nuobelė literatūras premėjės laureato).
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |