Lėnkėjė
| Rzeczpospolita Polska | |||||
| |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | Lėnku | ||||
| Suostėnė | Varšova | ||||
| Dėdliausis miests | Varšova | ||||
| Valstībės vaduovā | Andžiejos Dūda Prezidėnts
Mateušos Moravieckis Premjers
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
312 696 km² (69) 2% | ||||
| Gīventuoju - 2019 m. bėrželis - Tonkoms |
38 386 000 (36) 123 žm./km² (61) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2005 (progn.) 489,80 mlrd. $ (23) 12 700 $ (54) | ||||
| Valiota | Lėnkėjės zluots | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 UTC +2 | ||||
| Naprīgolnoms Ikūrėms
Atkūrėms |
X omžios 1918 m. lapkristė 11 | ||||
| Interneta kuods | .pl | ||||
| Šalėis tel. kuods | 48 | ||||
Lėnkėjės Respoblėka (lėnkėškā: Rzeczpospolita Polska) - valstībė cėntrėnie Euruopuo, katruos suostėnė īr Varšova. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga akuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabna viera valstībie īr Ruomas katalėku, ofėcēlē ana nu valstībės palėkosė atskėrta īr. Mažne 88 procentā lėnku prigol Ruomas katalėku bažnīčē.
IstuorėjėKeisti
Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė X omžios laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė Lietovuos, vuo krūvuo ė tepuogė Žemaitėjės istuorėjė dėdlē sosėjosė.
Puolitėnė sistemaKeisti
Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo 1997 m. prijėmta kuonstėtocėjė. Šalėis vaduovs īr prezidėnts. Ans renkams vėsoutėniu balsavėmu. Kadencėjė tronk 5 metos. Prezidėnta mandats gal būtė vėina lėika atnaujėnts.
Admėnėstracėnis soriedīmsKeisti
Lėnkėjė soriedīta ėš 16 vaivadėju (lėnkėškā: województwa, vns. lėnkėškā: województwo; skliaustūs parašītas suostėnės):
- Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė (Wielkopolskie; Puoznanė)
- Kojavėjės Pamarė vaivadėjė (Kujawsko-Pomorskie; Bīdgoščios ė Tuorunė)
- Lioblėna vaivadėjė (Lubelskie; Lioblėns)
- Lioboša vaivadėjė (Lubuskie; Gožuvs ė Zeliona Gura)
- Luodzės vaivadėjė (Łódzkie; Luodzė)
- Mazuovėjės vaivadėjė (Mazowieckie; Varšova)
- Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė (Małopolskie; Kruokova)
- Uopuolės vaivadėjė (Opolskie; Opolė)
- Pakarpatės vaivadėjė (Podkarpackie; Žešuvs)
- Palėnkės vaivadėjė (Podlaskie; Balstuogė)
- Pamarė vaivadėjė (Pomorskie; Gdanskos)
- Silezėjės vaivadėjė (Śląskie; Katovicā)
- Švėnta Krīžiaus vaivadėjė (Świętokrzyskie; Kelcā)
- Vakarū Pamarė vaivadėjė (Zachodnio-Pomorskie; Ščecins)
- Varmėjės Mozūru vaivadėjė (Warminsko-Mazurskie; Olštīns)
- Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė (Dolnośląskie; Vruoclavs)
GeuograpėjėKeisti
Lėnkėjė īr centrėnės Euruopas valstībė. Šiaurie Lėnkėjė prėēn pri Baltėjės jūras, pėitūs - pri Karpatū kalnū.
DemuograpėjėKeisti
EkonuomėkaKeisti
KoltūraKeisti
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |