Lėnkėjė

Rzeczpospolita Polska
Lėnkėjės vieleva Lėnkėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Lėnkėjės gimnos
Valstībėnė kalba	Lėnku
Suostėnė	Varšova
Dėdliausis miests	Varšova
Valstībės vaduovā	Andžiejos Dūda Prezidėnts Donald Tusk Ministros pėrmėninks
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	312 696 km² (69) 2%
Gīventuoju  - 2019 m. bėrželis  - Tonkoms	38 386 000 (36) 123 žm./km² (61)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2005 (progn.) 489,80 mlrd. $ (23) 12 700 $ (54)
Valiota	Lėnkėjės zluots
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +1 UTC +2
Naprīgolnoms Ikūrėms Atkūrėms	X omžios 1918 m. lapkristė 11
Interneta kuods	.pl
Šalėis tel. kuods	48

Lėnkėjės Respoblėka (lėnkėškā: Rzeczpospolita Polska) īr valstībė cėntrėnie Euruopuo, katruos suostėnė īr Varšova. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga akuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabna viera valstībie īr Ruomas katalėku, oficēlē ana nu valstībės palėkosė atskėrta īr. Mažne 88 procentā lėnku prigol Ruomas katalėku bažnīčē.

Istuorėjė

Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė X omžios laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė Lietovuos, vuo krūvuo ė tēpuogė Žemaitėjės istuorėjė dėdlē sosėjosė. 1569 m. pasėrašios Lioblėna unėjė Lėnkėje sīkio so Lietova sodarė kuonfederacėnė šali, ATR, vėina magtīngiausiu Euruopuo tou čieso. Ale pu vainū šalē nosėlpos anou 1772 m. jiemė dalėntėis Prūsėjės, Austrėjės ė Rosėjės imperėjės. 1795 m., pu tretė padalėjėma, Lėnkėjės karalīstė, kāp tēpuogė LDK, ėšnīka ėš svieta žemielapė. Nu 1815 m. dėdlis Lėnkėjės šmuots prigolė Rosėjės imperėjē, anuos terituorėjuo palėka ikorta vasalėnė Lėnkėjės Kuongresa karalīstė.

Lėnkėjė naprigolnoma atstatė 1918 m. lapkristė 11 d., tujaus pu Vuokītėjės kapitulēcėjės Pėrmuo svieta vainuo. Tarpovainės čieso santīkē terp Lietovuos ė Lėnkėjės bova bluogė, bo Lėnkėjė bova ožiemosė Vėlniaus krašta so Lietovuos suostėnė priskaituomo Vėlniom. Tēpuogė Lėnkėjė bova ožiemosė Vakarū Ukrainas ė Vakarū Baltarosėjės žemės.

Lėnkėjės ožpoulėmo 1939 m. siejės 1 d. prasėdiejė Ontra svieta vaina. Vuokītėjē ožpoulos siejės 17 d. i pagelba atskobiejė SSRS, ožpoldama Lėnkėjės rītū šmuota. Tēp dvė šalė pasėdalėna Lėnkėjės žemės. Vaina Lėnkėjē pridarė baisē daug ėškadu - žova aple 6 mln. šalėis gīvėntuoju, sonaikėnta daugoms vėitėnės žīdu bendroumenės, vaina neigiamā paveikė akuonuomėka.

Pasėbėngos vainā Lėnkėjė pasėlėka SSRS itakos zuonuo, šalie ivests vėinpartėnis komunėstėnis režėms. Da XX o. aštonta dešimtmetė pabėnguo ikorts kostiejėms „Solėdaroms“. 1989 m. Lėnkėjuo žloga kuomonėstėnė valdė ė šalės ėš suovietėnė bluoka pasėliuosava. Lėnkėjė 1999 m. palėka NATO, vuo 2004 m. ES narė.

Puolitėnė sistema

Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo 1997 m. prijėmta kuonstėtocėjė. Šalėis vaduovs īr prezidėnts. Ans renkams vėsoutėnio balsavėmo. Kadencėjė tronk 5 metus. Prezidėnta mandats gal būtė vėina lėika atnaujėnts.

Admėnėstracėnis soriedīms

Lėnkėjė soriedīta ėš 16 vaivadėju (lėnkėškā: województwa, vns. lėnkėškā: województwo; skliaustūs parašītas suostėnės):

• Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė (Wielkopolskie; Puoznanė)
• Kojavėjės Pamarė vaivadėjė (Kujawsko-Pomorskie; Bīdgoščios ė Tuorunė)
• Lioblėna vaivadėjė (Lubelskie; Lioblėns)
• Lioboša vaivadėjė (Lubuskie; Gožuvs ė Zeliona Gura)
• Luodzės vaivadėjė (Łódzkie; Luodzė)
• Mazuovėjės vaivadėjė (Mazowieckie; Varšova)
• Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė (Małopolskie; Kruokova)
• Uopuolės vaivadėjė (Opolskie; Opolė)
• Pakarpatės vaivadėjė (Podkarpackie; Žešovs)
• Palėnkės vaivadėjė (Podlaskie; Balstuogė)
• Pamarė vaivadėjė (Pomorskie; Gdanskos)
• Silezėjės vaivadėjė (Śląskie; Katovicā)
• Švėnta Krīžiaus vaivadėjė (Świętokrzyskie; Kelcā)
• Vakarū Pamarė vaivadėjė (Zachodnio-Pomorskie; Ščecins)
• Varmėjės Mozūru vaivadėjė (Warminsko-Mazurskie; Olštīns)
• Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė (Dolnośląskie; Vruoclavs)

Geuograpėjė

Lėnkėjė īr centrėnės Euruopas valstībė. Šiaurie Lėnkėjė prėēn pri Baltėjės jūras, pėitūs - pri Karpatū kalnū. Aukštiausė vėršokalnė – Rīsā (Rysy, 2499 m) (Aukštūsiūsė Tatrūsė). Ėlgiausės opės – Vīsla (Wisła), Odra (aba Oderis) ė Varta (Warta).

Žmuonis

63 % Lėnkėjės gīvėntuoju gīvėn miestūs. 2020 m. aple 50 % lėnku gīvena nūsavūs nomūs, 44 % - botūs. 2011 m. sorašīma doumenėm, 93,8 % gīvėntuoju īr lėnkā. Kėtas dėdlės tautėnės gropės - silezėitē, vuokītē, godā, okrainėitē.

Dėdliausė miestā

Vėita	Miests	Vaivadėjė	Gīvėntuoju skaitlios	Vėita	Miests	Vaivadėjė	Gīvėntuoju skaitlios
1	Varšova	Mazuovėjės vaivadėjė	1 724 404	11	Balstuogė	Palėnkės vaivadėjė	295 282
2	Kruokova	Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė	758 992	12	Gdīnė	Pamarė vaivadėjė	248 042
3	Luodzė	Luodzės vaivadėjė	711 332	13	Čenstokava	Silezėjės vaivadėjė	232 318
4	Vruoclavs	Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė	632 067	14	Radoms	Mazuovėjės vaivadėjė	218 466
5	Puoznanė	Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė	548 028	15	Sosnovecos	Silezėjės vaivadėjė	211 275
6	Gdanskos	Pamarė vaivadėjė	461 531	16	Tuorūnė	Kojavėjės Pamarė vaivadėjė	203 447
7	Ščecins	Vakarū Pamarė vaivadėjė	408 172	17	Kelcā	Švėnta Krīžiaus vaivadėjė	199 870
8	Bidgoščios	Kojavėjės Pamarė vaivadėjė	359 428	18	Glivicės	Silezėjės vaivadėjė	185 450
9	Lioblėns	Lioblėna vaivadėjė	343 598	19	Žešovs	Pakarpatės vaivadėjė	183 108
10	Katovicā	Silezėjės vaivadėjė	304 362	20	Zabžos	Silezėjės vaivadėjė	178 357

Akuonuomėka

Lėnkėjės akuonuomėka īr vertėnama kāp pėlnā ėšsėvīstiosė. Nu 1990 m. ėšauga septīnius sīkius, veikiau nekāp Lietovuos. Palē nuomėnalo BVP Lėnkėjės akuonuomėka īr pėnkta dėdliausė ES ė 22-a dėdliausė vėsam svietė. Lėnkėjė palėka vėinėntelė akuonuomėka, katra ėšvengė recesėjės 2007-2008 m. krėzės čieso.

Dėdliausi šmuota akuonuomėkas sodara paslaugū sektuorios (57,4 %), pramuonė (40,2 %) ir žemės ūkis (2,4 %). Glabnė prekības partnerē - Vuokītėjė, Kėnėjė ė Italėjė.

Energėjės sektuoriuo domėnou onglės, 3 dėdliausės kuompanėjės kuožnās metās ėškasa 100 mln. t onglėis, dėrb daug onglėis kūrenėma elektrėniu. Onglės tēpuogė īr glabns šėltnamė efekta sokelontiu doju šaltenis. Ligė 2030 m. Lėnkėjė īr isėpareiguojosė somažėntė onglėis ė lignita nauduojėma energetėkuo.

Koltūra

Lėnkā īr slavā, ale Lėnkėjės koltūrā dėdlė itaka padarė germanėšks, luotīnėšks, bėzantėšks koloritā.

Klasėkėnės Lėnėkės kompuozėtuoriu mozėka žėnuoma tēpuogė ož šalėis robežiaus. Garsiausė klasėkā – Frederiks Šopens, Arturas Rubinšteins, Ignacos Jans Paderevskis ė Kšėštofs Pendereckis. Lėnkėjuo puopolēros dainioujamuosės puoezėjės žonros.

Literatūruo platē žėnuomė lėnku ruomantėkā Aduomas Mėckevėčios, Jolėjos Slovackis ė Zigmunts Krasinskis. Tēpuogė ėš Lietovuos kėlės Česlovs Milošos, Olga Tokarčuk (abodo Nuobelė literatūras premėjės laureato).

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė