At'darītė pagrėndėni meniū
Rzeczpospolita Polska
Lėnkėjės vieleva Lėnkėjės herbs
Lėnkėjės vieleva Lėnkėjės herbs
Valstībėnis himnos: Lėnkėjės himnos
Lėnkėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Lėnku
Suostėnė Varšova
Dėdliausis miests Varšova
Valstībės vaduovā Andžiejos Dūda
Prezidėnts
Mateušos Moravieckis
Premjers
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
312 679 km² (70)
2%
Gīventuoju
 - 2014 m. bėrželis
 - Tonkoms
 
38 483 957 (34)
123 žm./km² (61)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
489,80 mlrd. $ (23)
12 700 $ (54)
Valiota Lėnkėjės zluots
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Ikūrėms
Atkūrėms
 
X omžios
1918 m. lapkristė 11
Interneta kuods .pl
Šalėis tel. kuods 48

Lėnkėjės Respoblėka (lėnkėškā: Rzeczpospolita Polska) - valstībė cėntrėnie Euruopuo, katruos suostėnė īr Varšova. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga akuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabna viera valstībie īr Ruomas katalėku, ofėcēlē ana nu valstībės palėkosė atskėrta īr. Mažne 88 procentā lėnku prigol Ruomas katalėku bažnīčē.

IstuorėjėTaisītė

Glabns straipsnis: Lėnkėjės istuorėjė

Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė X omžios laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė Lietovuos, vuo krūvuo ė tepuogė Žemaitėjės istuorėjė dėdlē sosėjosė.

Puolitėnė sistemaTaisītė

Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo 1997 m. prijėmta kuonstėtocėjė. Šalėis vaduovs īr prezidėnts. Ans renkams vėsoutėniu balsavėmu. Kadencėjė tronk 5 metos. Prezidėnta mandats gal būtė vėina lėika atnaujėnts.

Admėnėstracėnis soriedīmsTaisītė

Glabns straipsnis: Lėnkėjės vaivadėjės

Lėnkėjė soriedīta ėš 16 vaivadėju (lėnkėškā: województwa, vns. lėnkėškā: województwo; skliaustūs parašītas suostėnės):

GeuograpėjėTaisītė

Lėnkėjė īr centrėnės Euruopas valstībė. Šiaurie Lėnkėjė prėēn pri Baltėjės jūras, pėitūs - pri Karpatū kalnū.

DemuograpėjėTaisītė

EkonuomėkaTaisītė

KoltūraTaisītė