Kongeriket Norge
Kongeriket Noreg
Nuorvegėjės vieleva Nuorvegėjės gerbs
Nuorvegėjės vieleva Nuorvegėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Nuorvegėjės gimnos
Nuorvegėjė žemielapie
Valstībėnė kalba nuorvegu Bokmål ė Nynorsk
Suostėnė Uosls
Dėdliausis miests Uosls
Valstībės vaduovā Harolds V
Karalios
Jonas Gahr Støre
Premjeras
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
323 207[1] km² (67)
5,7%
Gīventuoju
 - 2023 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
5 550 203[2] (120)
14,4 žm./km² (213)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
207,30 mlrd. $ (40)
47 800 $ (4)
Valiota Nuorvegėjės kruona
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +0
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažėnta
Konstitucėjės paskelbėms
1814
1814
Interneta kuods .no
Šalėis tel. kuods 47

Nuorvegėjė aba Norvegėjė (pėlns ožvadėnėms Nuorvegėjės Karalīstė (nuorvegėškā Kongeriket Norge) īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežiounas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Nuorvegėjē prigol Bovie sala, Svalbards, Jan Majens.

Admėnėstracėnis soskėrstīms taisītė

Nuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 15 adminėstracėniu regėjuonu, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuorvegėškā - Fylker), vuo anuos da ėšdalīnta i 357 savėvaldībės (nuorvegėškā - Kommuner). Tėktās suostėnė Oslos īr krūvuo apskrėtės ė savivaldībė.[3]

 
Apskrėtis (fylke) 2024[3]
# Apskrėtis 2024 Admėnėstracėnē cėntrā
3   Uosls Uosls
11   Rogalands Stavangerės
15   Miuorė ė Romsdalis Muoldė
18   Nuordlands Bodė
31   Østfold Sarpsbuorgs
32   Akeškiūsos Uosls
33   Bioskeriuds Dramens
34   Innlandet Hamars
39   Vestfuolds Tiuonsbergs
40   Telemarks Šėins
42   Agderis Krėstēnsands
46   Vestland Bergens
50   Triuondelags Stėincherės
55   Tromsos Tromsė
56   Fėnmarks Vadsė




Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā - Landsdel):

  • Pėitū žemes (Sørlandet),
  • Rītū žemes (Østlandet),
  • Vakarū žemes (Vestlandet),
  • Trendelags (Trøndelag) ė
  • Šiaurės Nuorvegėjė (Nord-Norge).

Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, istuorėjės, panašē, kāp Lietovuo īr Aukštaitėjė, Žemaitėjė, Dzūkėjė ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.

Akanuomėka taisītė

Nuorvegėjė ī magtīngas akanuomėkas Valstībė. Tor sava valiuta Nuorvegėjės kruona. Nuorvegėjė īr vėsina glabniausiu svietas naptas ė gamtėniu doju ėškasieju ė akspartoutuoju. Nuorvegėjuo ī dėdlē mėzerna kuoropcėjė, kas lēd grētā vīstītėis akanuomėka ė parīmt ė tākīt ėnuovacėjės.

Svēkatas sėstema taisītė

Nuorvegėjuo dėdliuojė daugoma svēkatas apsauga gīventuojam īr namuokama. Nuorvegėjuo svēkatas klausėmus sprend Nuorvegėjės svēkatas dėrektuorats, anam pavaldė īr Nuorvegėjės svēkatas akunuomėkas admėnėstracėjė.

Šaltėnē taisītė

  1. "Arealstatistics for Norway 2020 (in no)." Kartverket, mapping directory for Norway: 2019-12-20. Nūruoda tėkrėnta 2020-03-07.
  2. "Population, 2024-01-01 (in en)." Statistics Norway: 2024-02-21. Nūruoda tėkrėnta 2024-02-26.
  3. 3,0 3,1 "Fylkesinndelingen fra 2024 (in no)." Regjeringen: 2022-07-05. Nūruoda tėkrėnta 2024-03-01.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė