At'darītė pagrėndėni meniū
Kongeriket Norge
Kongeriket Noreg
Nuorvegėjės vieleva Nuorvegėjės herbs
Nuorvegėjės vieleva Nuorvegėjės herbs
Valstībėnis himnos: Nuorvegėjės himnos
Nuorvegėjė žemielapie
Valstībėnė kalba nuorvegu Bokmål ė Nynorsk
Suostėnė Uosls
Dėdliausis miests Uosls
Valstībės vaduovā Harolds V
Karalios
Erna Solberg
Premjėrs
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
323 207[1] km² (67)
5,7%
Gīventuoju
 - 2019 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
5 328 212[2] (120)
13,83 žm./km² (213)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
207,30 mlrd. $ (40)
47 800 $ (4)
Valiota Nuorvegėjės kruona
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +0
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažėnta
Konstitucėjės paskelbėms
1814
1814
Interneta kuods .no
Šalėis tel. kuods 47

Nuorvegėjė o Norvegėjė (pėlnos pavadėnėms Nuorvegėjės Karalīstė (nuor. Kongeriket Norge) īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežioujas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Nuorvegėjē prigol Bovie sala, Svalbards, Jan Majens.

Admėnėstracėnis soskėrstīmsTaisītė

Nuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 19 adminėstracėniu regėjuonu, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuorvegėškā - Fylker), vuo anuos da ėšdalīnta i 433 savėvaldībės (nuorvegėškā - Kommuner). Tėktās suostėnė Oslos īr krūvuo apskrėtės ė savivaldībė.

Apskrėtis (sklaiustėliūs admėnėstracėnē cėntrā):

Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā - Landsdel):

  • Pėitū žemes (Sørlandet),
  • Rītū žemes (Østlandet),
  • Vakarū žemes (Vestlandet),
  • Trendelags (Trøndelag) ė
  • Šiaurės Nuorvegėjė (Nord-Norge).

Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, istuorėjės, panašē, kāp Lietovuo īr Aukštaitėjė, Žemaitėjė, Dzūkėjė ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.

Svēkatas sėstemaTaisītė

Nuorvegėjuo dėdliuojė daugoma svēkatas apsauga gīventuojam īr namuokama. Nuorvegėjuo svēkatas klausėmus sprend Nuorvegėjės svēkatas dėrektuorats, anam pavaldė īr Nuorvegėjės svēkatas akunuomėkas admėnėstracėjė.

ŠaltėnēTaisītė