Nuorvegėjė
Kongeriket Norge Kongeriket Noreg | |||||
| |||||
| |||||
![]() | |||||
Valstībėnė kalba | nuorvegu Bokmål ė Nynorsk | ||||
Suostėnė | Uosls | ||||
Dėdliausis miests | Uosls | ||||
Valstībės vaduovā | Harolds V Karalios
Jonas Gahr Støre Premjeras
| ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
323 207[1] km² (67) 5,7% | ||||
Gīventuoju - 2023 lėipa (progn.) - Tonkoms |
5 488 984[2] (120) 14,25 žm./km² (213) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 207,30 mlrd. $ (40) 47 800 $ (4) | ||||
Valiota | Nuorvegėjės kruona | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 UTC +0 | ||||
Naprīgolnoms Paskelbta
Pripažėnta |
Konstitucėjės paskelbėms 1814 1814 | ||||
Interneta kuods | .no | ||||
Šalėis tel. kuods | 47 |
Nuorvegėjė aba Norvegėjė (pėlns ožvadėnėms Nuorvegėjės Karalīstė (nuorvegėškā Kongeriket Norge) īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežiounas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Nuorvegėjē prigol Bovie sala, Svalbards, Jan Majens.
Admėnėstracėnis soskėrstīms Keisti
Nuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 11 adminėstracėniu regėjuonu, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuorvegėškā - Fylker), vuo anuos da ėšdalīnta i 356 savėvaldībės (nuorvegėškā - Kommuner). Tėktās suostėnė Oslos īr krūvuo apskrėtės ė savivaldībė.[3]
# | Apskrėtis 2020 | Admėnėstracėnē cėntrā |
---|---|---|
3 | Uosls | Uosls |
11 | Rogalands | Stavangerės |
15 | Miuorė ė Romsdalis | Muoldė |
18 | Nuordlands | Bodė |
30 | Viken | Uosls, Dramens, Sarpsbuorgs |
34 | Innlandet | Hamars, Lėlehameris |
38 | Vestfuolds ė Telemarks | Šėins, Tiuonsbergs |
42 | Agderis | Krėstēnsands, Arendalės |
46 | Vestland | Bergens, Lėikangerės |
50 | Triuondelags | Stėincherės |
54 | Tromsos ė Fėnmarks | Tromsė, Vadsė |
Apskrėtis 2017 (sklaiustėliūs admėnėstracėnē cėntrā):
- Akeškiūsos (Uosls)
- Bioskeriuds (Dramens)
- Estfuolds (Sarpsbuorgs)
- Fėnmarks (Vadsė)
- Hedmarks (Hamars)
- Huordalands (Bergens)
- Miuorė ė Romsdalis (Muoldė)
- Nuordlands (Bodė)
- Uoplands (Lėlehameris)
- Uosls
- Pėitū Triuondelags (Truondhėims)
- Rītū Agderis (Arendalės)
- Rogalands (Stavangerės)
- Suognė ė Fjuordanė (Lėikangerės)
- Šiaurės Triuondelags (Stėincherės)
- Telemarks (Šėins)
- Tromsos (Tromsė)
- Vakarū Agderis (Krėstēnsands)
- Vestfuolds (Tiuonsbergs)
Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā - Landsdel):
- Pėitū žemes (Sørlandet),
- Rītū žemes (Østlandet),
- Vakarū žemes (Vestlandet),
- Trendelags (Trøndelag) ė
- Šiaurės Nuorvegėjė (Nord-Norge).
Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, istuorėjės, panašē, kāp Lietovuo īr Aukštaitėjė, Žemaitėjė, Dzūkėjė ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.
Svēkatas sėstema Keisti
Nuorvegėjuo dėdliuojė daugoma svēkatas apsauga gīventuojam īr namuokama. Nuorvegėjuo svēkatas klausėmus sprend Nuorvegėjės svēkatas dėrektuorats, anam pavaldė īr Nuorvegėjės svēkatas akunuomėkas admėnėstracėjė.
Šaltėnē Keisti
- ↑ "Arealstatistics for Norway 2020 (in no)." Kartverket, mapping directory for Norway: 2019-12-20. Nūruoda tėkrėnta 2020-03-07.
- ↑ "Population, 2023-01-01 (in en)." Statistics Norway: 2023-02-21. Nūruoda tėkrėnta 2023-03-01.
- ↑ Frå 1. januar 2020 er det 356 kommunar og 11 fylke i Noreg.
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |