Nuorvegėjė
| Kongeriket Norge Kongeriket Noreg | |||||
| |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | nuorvegu Bokmål ė Nynorsk | ||||
| Suostėnė | Uosls | ||||
| Dėdliausis miests | Uosls | ||||
| Valstībės vaduovā | Harolds V Karalios
Jonas Gahr Støre Premjeras
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
323 207[1] km² (67) 5,7% | ||||
| Gīventuoju - 2025 lėipa (progn.) - Tonkoms |
5 594 340[2] (120) 14,5 žm./km² (213) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 207,30 mlrd. $ (40) 47 800 $ (4) | ||||
| Valiota | Nuorvegėjės kruona | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 UTC +0 | ||||
| Naprīgolnoms Paskelbta
Pripažėnta |
Konstitucėjės paskelbėms 1814 1814 | ||||
| Interneta kuods | .no | ||||
| Šalėis tel. kuods | 47 | ||||
Nuorvegėjė aba Norvegėjė (pėlns ožvadėnėms Nuorvegėjės Karalīstė (nuorvegėškā Kongeriket Norge) īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežiounas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Nuorvegėjē prigol Bovie sala, Svalbards, Jan Majens.
Admėnėstracėnis soskėrstīms
taisītėNuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 15 adminėstracėniu regėjuonu, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuorvegėškā - Fylker), vuo anuos da ėšdalīnta i 357 savėvaldībės (nuorvegėškā - Kommuner). Tėktās suostėnė Oslos īr krūvuo apskrėtės ė savivaldībė.[3]
| # | Apskrėtis 2024 | Admėnėstracėnē cėntrā |
|---|---|---|
| 3 |  Uosls |
Uosls |
| 11 |  Rogalands |
Stavangerės |
| 15 |  Miuorė ė Romsdalis |
Muoldė |
| 18 |  Nuordlands |
Bodė |
| 31 |  Østfold |
Sarpsbuorgs |
| 32 |  Akeškiūsos |
Uosls |
| 33 |  Bioskeriuds |
Dramens |
| 34 |  Innlandet |
Hamars |
| 39 |  Vestfuolds |
Tiuonsbergs |
| 40 |  Telemarks |
Šėins |
| 42 |  Agderis |
Krėstēnsands |
| 46 |  Vestland |
Bergens |
| 50 |  Triuondelags |
Stėincherės |
| 55 |  Tromsos |
Tromsė |
| 56 |  Fėnmarks |
Vadsė |
Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā - Landsdel):
- Pėitū žemes (Sørlandet),
- Rītū žemes (Østlandet),
- Vakarū žemes (Vestlandet),
- Trendelags (Trøndelag) ė
- Šiaurės Nuorvegėjė (Nord-Norge).
Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, istuorėjės, panašē, kāp Lietovuo īr Aukštaitėjė, Žemaitėjė, Dzūkėjė ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.
Akanuomėka
taisītėNuorvegėjė ī magtīngas akanuomėkas Valstībė. Tor sava valiuta Nuorvegėjės kruona. Nuorvegėjė īr vėsina glabniausiu svietas naptas ė gamtėniu doju ėškasieju ė akspartoutuoju. Nuorvegėjuo ī dėdlē mėzerna kuoropcėjė, kas lēd grētā vīstītėis akanuomėka ė parīmt ė tākīt ėnuovacėjės.
Svēkatas sėstema
taisītėNuorvegėjuo dėdliuojė daugoma svēkatas apsauga gīventuojam īr namuokama. Nuorvegėjuo svēkatas klausėmus sprend Nuorvegėjės svēkatas dėrektuorats, anam pavaldė īr Nuorvegėjės svēkatas akunuomėkas admėnėstracėjė.
Šaltėnē
taisītė- ↑ "Arealstatistics for Norway 2020 (in no)." Kartverket, mapping directory for Norway: 2019-12-20. Nūruoda tėkrėnta 2020-03-07.
- ↑ "Population, 2025-01-01 (in en)." Statistics Norway: 2025-02-25. Nūruoda tėkrėnta 2025-02-26.
- ↑ 3,0 3,1 "Fylkesinndelingen fra 2024 (in no)." Regjeringen: 2022-07-05. Nūruoda tėkrėnta 2024-03-01.
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |