Nuorvegėjė

(Nusokta ėš Norvegėjė)
Kongeriket Norge
Kongeriket Noreg
Nuorvegėjės vieleva Nuorvegėjės gerbs
Nuorvegėjės vieleva Nuorvegėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Nuorvegėjės gimnos
Nuorvegėjė žemielapie
Valstībėnė kalba nuorvegu Bokmål ė Nynorsk
Suostėnė Uosls
Dėdliausis miests Uosls
Valstībės vaduovā Harolds V
Karalios
Jonas Gahr Støre
Premjeras
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
323 207[1] km² (67)
5,7%
Gīventuoju
 - 2023 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
5 488 984[2] (120)
14,25 žm./km² (213)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
207,30 mlrd. $ (40)
47 800 $ (4)
Valiota Nuorvegėjės kruona
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +0
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažėnta
Konstitucėjės paskelbėms
1814
1814
Interneta kuods .no
Šalėis tel. kuods 47

Nuorvegėjė aba Norvegėjė (pėlns ožvadėnėms Nuorvegėjės Karalīstė (nuorvegėškā Kongeriket Norge) īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežiounas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Nuorvegėjē prigol Bovie sala, Svalbards, Jan Majens.

Admėnėstracėnis soskėrstīms Keisti

Nuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 11 adminėstracėniu regėjuonu, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuorvegėškā - Fylker), vuo anuos da ėšdalīnta i 356 savėvaldībės (nuorvegėškā - Kommuner). Tėktās suostėnė Oslos īr krūvuo apskrėtės ė savivaldībė.[3]

 
Apskrėtis 2020
# Apskrėtis 2020 Admėnėstracėnē cėntrā
3   Uosls Uosls
11   Rogalands Stavangerės
15   Miuorė ė Romsdalis Muoldė
18   Nuordlands Bodė
30   Viken Uosls, Dramens, Sarpsbuorgs
34   Innlandet Hamars, Lėlehameris
38   Vestfuolds ė Telemarks Šėins, Tiuonsbergs
42   Agderis Krėstēnsands, Arendalės
46   Vestland Bergens, Lėikangerės
50   Triuondelags Stėincherės
54   Tromsos ė Fėnmarks Tromsė, Vadsė



Apskrėtis 2017 (sklaiustėliūs admėnėstracėnē cėntrā):

Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā - Landsdel):

  • Pėitū žemes (Sørlandet),
  • Rītū žemes (Østlandet),
  • Vakarū žemes (Vestlandet),
  • Trendelags (Trøndelag) ė
  • Šiaurės Nuorvegėjė (Nord-Norge).

Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, istuorėjės, panašē, kāp Lietovuo īr Aukštaitėjė, Žemaitėjė, Dzūkėjė ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.

Svēkatas sėstema Keisti

Nuorvegėjuo dėdliuojė daugoma svēkatas apsauga gīventuojam īr namuokama. Nuorvegėjuo svēkatas klausėmus sprend Nuorvegėjės svēkatas dėrektuorats, anam pavaldė īr Nuorvegėjės svēkatas akunuomėkas admėnėstracėjė.

Šaltėnē Keisti

  1. "Arealstatistics for Norway 2020 (in no)." Kartverket, mapping directory for Norway: 2019-12-20. Nūruoda tėkrėnta 2020-03-07.
  2. "Population, 2023-01-01 (in en)." Statistics Norway: 2023-02-21. Nūruoda tėkrėnta 2023-03-01.
  3. Frå 1. januar 2020 er det 356 kommunar og 11 fylke i Noreg.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė