Baltarosėjė
| Рэспубліка Беларусь Республика Беларусь | |||||
| |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | baltarosiu, rosu | ||||
| Suostėnė | Minsks | ||||
| Dėdliausis miests | Minsks | ||||
| Valstībės vaduovā | Aleksėndra Lokašenka (Аляксандр Лукашэнка) Prezidėnts
Romans Holovčenko (Роман Головченко) Ministros pėrmėninks
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
207 600 km² (83) nie dūmenū | ||||
| Gīventuoju - 2018 - Tonkoms |
9 492 000[1] (77) 45,79 žm./km² (119) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2017 173,4 mlrd. $ (72) 18 600 $ (70) | ||||
| Valiota | Baltarosėjės roblis | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +3 UTC +3 | ||||
| Naprīgolnoms Paskelbta
Pripažėnta |
nu SSRS 1990 lėipas 3 1991 rogpjūtė 25 | ||||
| Interneta kuods | .БЕЛ, .BY | ||||
| Šalėis tel. kuods | 375 | ||||
Baltarosėjes Respoblėka (Беларусь) īr žemīnėnė valstībė rītū Euruopuo, terp Lėnkėjes, Okrainas, Rosėjės, Latvėjės ė Lietovuos. Da vadėnama Godėjė.
Istuorėjė taisītė
Ligė pat 1918 metu Baltarosėje prigolė ivairiuom valstībiem - Kijeva Rosē, LDK, Rosėjės imperėjē. 1918 metās Baltarosėjė atkūrė naprigolnoma, bat jau 1919 metās anou okupava buolševėku Rosėjė. 1991 metās Baltarosėjė ėšėros SSRS palėka liousa valstībė ė palėka NVS narė.
Politėne sėstema taisītė
Valstībės galva de facto prezidėnts Aleksandros Lukašėnka īr, pėrma lėika i ton puosta ėšrīnkts 1994 metās, ale pu paskiausiu rėnkėmu Vakarū valstībiu nabpripažīstams. 1996 metās lapkristė 24 dėina nutėka referendoms, katramė bova ėšpliestas prezidėnta galės. Bova pakeista valstībėnė vieleva, gerbs ė himns.
Demografėjė taisītė
Tautėnė gīventuoju sodietės: godā, tēp pat īr rosu, lėnku, okrainėitiu, lietoviu ė kt.
Tarpatutėnē santīke taisītė
Baltarosėje bendradarbiaun so dėdlio skaitlio svieta valstībiu, īpatīngā so Rosėje. Santīke so ES īr komplikoutė, bet čiesās gerė.
Skėrstīms ė admėnėstravėms taisītė
Godėjė soskėrstīta i 6 regijuonos (вобласць, voblast'):
| Regijuona ožvadėnėms | Glabnos miests |
| Bresta srėtės (Брэсцкая вобласць) | Brests (Брэст) |
| Gardėna srėtės (Гродзенская вобласць) | Gardėns (Гродна) |
| Guomėlė srėtės (Гомельская вобласць) | Guomelis (Гомель) |
| Minska srėtės (Мінская вобласць) | Minsks (Мінск) |
| Magėliuova srėtės (Магілёўская вобласць) | Magėliuovs (Магілёў) |
| Vėtebska srėtės (Вiцебская вобласць) | Vėtebsks (Віцебск) |
Šaltenē taisītė
Nūruodas taisītė
- Size and natural increase of population (onglu ruoduo).
| Valnu Valstībiu Sandrauga |
| Armienėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Kazakstans | Kirkizėjė | Moldavėjė | Rosėjė | Tadžikistans | Torkmienėstans | Okraina | Ozbėkistans |
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |