Afrėka - ontros palē dīdė (pu Azėjės) ė palē gīvėntuoju skaitliu žemīns, esontis terp Atlanta ėr Indėjės ondenīnu. Ožem 29,2 mln. km², so saluom - 30 244 050 km², Afrėkas žemīns sodara 20,3% svieta sausomuos ėr anamė gīven septėntadalis Žemės gīvėntuoju (800 milijuonu žmuoniū). Žemīna ėlgoms - aple 8000 km šiaurės - pėitū krīptėm ėr aple 7500 km vakarū - rītū.

Africa satellite orthographic.jpg

Afrėkas pavadėnėms kėla nu Afridi gentėis, katra givena šiaurės Afrėkuo pri Kartagėnas. Ruomienā Afrėka vadėna tik vėina ėš pruovincėju nūdėinas šiaurės Afrėkuo.

Kartās sakuoma īr, ka Afrėka nie atskėrs žemīns, bet karto so Eurazėjė sodara vėina Eurafrėkas žemīna.

  • Pluots – 30,319 mln. kvadratėniu km;
  • Gīvėntuoju skaitlios – 770 mln.;
  • Aukštiausis kalns – Kilimandžars – 5895 m;
  • Žemiausė vėita – Asalė ežers – minus 153 m;
  • Ėlgiausė opė – Nėls – 6671 km;
  • Dėdliausis ežers – Viktuorėjė – 69000 kvadratėniu km;
  • Dėdliausė valstībė – Sudans – 2,4 mln. kvadratėniu km;
  • Dėdliausis miests – Laguosos – 16 mln. gīvėntuoju.

Puolitėškā žemīns organėzouts i Afrėkas Sājonga, katrā prigol mažne vėsas Afrėkas šalis.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Afrėka

Alžīrs | Anguola | Benins | Bisau Gvinėjė | Botsvana | Burkina Fasos | Burundis | CAR | Čads | Dramblė Kaula Kronts | Džėbotis | Egėpts | Eritrėjė | Esvatėnis Etiopėjė | Gabuons | Gambėjė | Gana | Gvinėjė | Kamerūns | Kėnėjė | Kuomorā | Kuongs | Kuonga DR | Lesuots | Liberėjė | Lėbėjė | Madagaskars | Malavės | Malis | Maroks | Maurikėjos | Maurėtanėjė | Mozambiks | Namibėjė | Nigerėjė | Nigeris | PAR | Ekvatuorė Gvinėjė | Ruanda | San Tuomė ė Prėnsėpė | Sėišielē | Senegals | Sėira Leuonė | Suomalis | Sudans | Tanzanėjė | Togs | Tonėsos | Uganda | Zambėjė | Zėmbabvė | Žalėjė Ėškīšolė Respoblėka