Čė rašuom api Australėjės Sondrauga. Api žemīna veiziekėt: Australėjė (žemīns)

Commonwealth of Australia
Australėjės vieleva Australėjės gerbs
Australėjės vieleva Australėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Australėjės gimnos
Valstībėnė kalba anglu
Suostėnė Kanbera
Dėdliausis miests Sėdniejos, Melborns
Valstībės vaduovā Karuolis III
Karalios
Sam Mostyn
Generalgubernatorios
Antuonis Albanėzis
Premjiers
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
7 686 850 km² (6)
1%
Gīventuoju
 - 2006 liepa (pruogn.)
 - Tonkoms
 
20 264 082 (51)
2,64 žm./km² (189)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (pruogn.)
642,10 mlrd. $ (16)
32 000 $ (12)
Valiota Australėjės duoleris
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC nu +8 ligė +11
taikuoma ne vėsor
Naprīgolnoms
Kuonstėtocėnis akts
Vestminterė statots
Australėjės akts
nu Jongtėnės Karalīstės
1901 sausė 1
1931 groudė 11
1986 kuova 3
Interneta kuods .au
Šalėis tel. kuods 61

Australėjė (onglėškā: Australia, pėlnā Australėjės Sondrauga (onglėškā: Commonwealth of Australia) īr šeštuojė vagol dėdoma (geuograpėškā) svieta valstībė, ožėmontė Australėjės žemīna ė aplėnkėnės salas, ėš katrū dėdliausė Tasmanėjė. Peitrītiūs īr Naujuojė Zelandėjė, šiaurie – Induonezėjė, Papua Naujuojė Gvėniejė ė Rītū Timuors, šiaurės rītūs Saliamuona salas ė Vanuatu. Šalėis pavadinėms kėlės ėš luotīnu terra australis incognita (nežėnuoma pėitū žemė).

Tor magtīnga akuonuomėka, BVP vėinam gīvėntuojou īr vėins aukštiausiu svietė, dėdli atlīgėnėmā, aukšts socēlėnis ėšsėvīstėms.

Istuorėjė

taisītė

Pėrmė̄jė žmuonis, dabartėniu abuorigenu pruobuotē, i Australėjės šiaurėni šmuota atsėkielė da prīš 50-65 tūkst. metu. Ėš euruopėitiu pėrms žemīna 1522 m. atrada portugalu tīrėnietuos Krištovao de Mendonsa, vuo 1770 m. Džeimsos Kuks paskelbė, ka rītėnės Australėjės pakrontės prigol Britu imperėjēs e.

Puolitėka

taisītė

Australėjė īr konstitucėnė monarkėjė, katra formalē valda karalios ė katra atstuovaun generalėnis gobernatuorios.