Induonezėjė

Republik Indonesia
Induonezėjės vieleva Induonezėjės gerbs
Induonezėjės vieleva Induonezėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Induonezėjės gimnos
Valstībėnė kalba indonezėitiu
Suostėnė Džakarta
Dėdliausis miests Džakarta
Valstībės vaduovā Joko Widodo
Prėzidėnts
Ma'ruf Amin
Viceprėzidėnts
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
1 919 440 km² (15)
4,85%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
245 452 739 (4)
127,88 žm./km² (56)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
935,00 mlrd. $ (15)
3 800 $ (119)
Valiota ropėjė
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +7 iki +9
netaikoma
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažinta
Olandėjės
1945 rogpjūtė 17
1949 groudė 27
Interneta kuods .id
Šalėis tel. kuods +62

Indonezėjė īr valstībė Pėirītiu Azėjuo. Apėm dėdli Malaju salīna, katra ėšsėdiestės terp Indėjės ėr Ramiojė ondenīna. Dėdliausės salas: Borneo, Java, Somatra, Solavėsis, Balis, Naujuoji Gvinėjė (vakarinis šmuotsž), Molokā.

IstuorėjėKeisti

Nūg XV o. ėšplėta islams. 1487 m. saluos ėšsilāpėno puortogals Bartolomiejos Diasos ė salas 100 metu valdė Puortogalėjė, vuo nūg 1600 m. – Nīderlandā. II Svieta vainuos gadīnie salas uokopava Japuonėjė. Naprėklausuomībė paskelbta 1945 m. Dėktatuirios Suharts valdė nūg 1965 m. lėgė 1998 m. 2002 m. nūg Induonezėjės atsiskīrė Rītu Timuors.

GeuograpėjėKeisti

Admėnėstracėnis soskėrstīmsKeisti

KoltūraKeisti

AkanuomėkaKeisti

ŽmuonisKeisti

Terptautėnē santīkēKeisti

KarioumenėKeisti

NūruodasKeisti

GalerėjėKeisti