At'darītė pagrėndėni meniū

Jongtėnė Karalīstė

United Kingdom of Great Britain
and Northern Ireland
Jongtėnes Karalīstes vieleva Jongtėnes Karalīstes herbs
Jongtėnes Karalīstes vieleva Jongtėnes Karalīstes herbs
Valstībėnis himnos: Jongtėnes Karalīstes himnos
Jongtėnė Karalīstė žemielapie
Valstībėnė kalba onglu
Suostėnė Luonduons
Dėdliausis miests Luonduons
Valstībės vaduovā Elžbėita II Tereza Mei
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
244 820 km² (76)
1,3%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
60 609 153 (22)
247,57 žm./km² (33)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (pruogn.)
1 869,00 mlrd. $ (6)
30 900 $ (14)
Valiota Svars sterlėngs (£)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC+0
UTC+1
Naprīgolnoms
Ikorta
 
1800
Interneta kuods .uk (.gb)
Šalėis tel. kuods 44

Jongtėnė Dėdliuosės Brėtanėjės ė Šiaurės Airėjės Karalīstė (arbe tropnē Jongtėnė Karalīstė) īr valstībė vakarū Euruopuo.

Jongtėnė Karalīstė sosėskvarmava pu keliu unėjės aktu, ė sosėded ėš Onglėjės, Škuotėjės, Velsa, tēpuogė Šiaurės Airėjės provincėjės ėr keliū smolkesniū terituorėju vėsam svietė. Jongtėnė Karalīstė īr dėdliuojė Brėto salīna (ėšskīros dėdlė Airėjės saluos dali, katra atsėskīrė nu Jongtėnės Karalīstės 1922 m.). Kornvalė grafīstė, isėkūrosė Kornvalė posiasalie, reikalaun savėvaldas, faktėškā īr liousa Mena sala Airėjės jūruo.

Torėnīs

IstuorėjėTaisītė

V-VI o. brėtu salas ožkariava onglosaksā. Pu 1066 m. nuormanu ožkariavėma pasėbėngė Onglėjės feodalėzacėjės laikuotarpis, šalės bova sovienīta.

Škuotėjė ė Onglėjė kāp atskėras vėiningas valstībės sosėskvarmava X omžiou. Velsos bova valduoms Onglėjės nu 1284 m., vuo Onglėjės karalīstės dalem patapa 1536 m. Nu 1603 m. Onglėjės ė Škuotėjes karalīstes turieje vėin karalio, vuo 1707 m. sosėjungė i Dėdliuoses Brėtanėjės Karalīst'. 1801 m. ta karalīstė sosėjungė su Airėjės Karalīste ė tēp bova ikorta Jongtėnė Dėdliuoses Brėtanėjes ė Airėjės Karalīste. 1922 m. 26 Airėjės pruovincėjės sosėbūrė i liousa Airėjės Valstībė, vuo išlėkosės 6 (Šiaures Airėjė arba Alsteris) lėka Jongtėnie Karalīstie. Pu šiuo atsiskėrėma valstībė pervadinta i Jongtėnė Dėdliuoses Brėtanėjes ė Šiaures Airėjes Karalīste.

XIX o. Jongtėnė Karalīstė patapa svarbiausė pramuonėne ė jūrėne galībe svietė. Sava galībes vėršūnie brėtā užjiem 1/4 svieta terituorėjės. Pėrmuojė X o. pusie Jongtėnė Karalīstė nusėlpa pu dvijū pasauliniū karū. Untruoj omžiaus pusie anuo imperėjė išėra, bet pati Karalīstė patapa moderne ė klestontė Euruopas valstībe.

1973 m. Jongtėnė Karalīstė istuojė i Euruopas Sājonga.

GeuograpėjėTaisītė

Onglėjuo vīrau kalvuotas līgomas, tėktās šiaurės vakarūs ė šiaurie – kalnoutas vėituobės. Pagrėndėnė opė – Temzė, pagrėndėnē miestā – Luonduons, Bėrmėngems, Mančesteris, Šefėlds, Liverpolės, Līdsos, Brėstuolės).

Dėdliuojė dalės Velsa – kalnouta. Aukštiausė vėita – Snowdon vėršūnė (1 085 m vėrš jūras līgė). Glavnos miests ė regiuona suostėnė – Kardifs, esontės pėitėnie Velsa dali.

Škuotėjės pėitūs ė rītūs vīrau žemomas, vuo vakarūs ė šiaurie – kalnā. Aukštiausė vėita – Ben Nevis kalns (1 343 m). Ans tēpuogė īr ė aukštiausė vėita cieluo Jongtėnie Karalīstie. Pagrėndėnē miestā – Edėnborgs, Glazgos, Aberdīns.

Šiaurės Airėjė – kalvuota. Pagrėndėnē miestā – Belfastos ė Deris.

Admėnėstracėnis soskėrstīmsTaisītė

 
Jungtėnės Karalīstės žemielopis

Jongtėnė Karalīstė sosėded ėš 4 kraštū:

Onglėjė skėrstuoma i 9 regiuonos:

Kuožnos regiuons skėrstuoms i grafīstės. Atskėrā da ėšskėrams Dėdlīsės Luonduons.

Škuotėjė īr soskėrstīta i 32 grafīstės, Velsos – i 22 terituorėjes, vuo Šiaurės Airėjė – i 24 savėvaldībės, 2 miestus ė 6 provincėjės.

AkuonuomėkaTaisītė

Jongtėnė Karalīstė - vėina ėš septīniū pažongiausiu pramuonėniu šaliū. Be pramuonės valstībė dėdlē svarbės kuomercėniu paslaugū, banku, laivības ė kėtas speras. Ūkėnė veikla koncentrouta dėdliūsius svieta masta kuoncernus ė bankūs.

1990 m. Dėdliuojė Britanėjė ėšgava 92 mln. t neptuos ė ožiem pėrma vėita Euruopuo. Ale kulė ongliu ė gelžėis rūduos atsargas senk, diutuo kāp ė kėtas žaliavas anas tenk isivežtė ėš kėtū šaliū.

Valstībė īr tarp 6 pėrmaujunčiū šaliū vagol pliena išlīdėm. Ana tam tor īpatingā palonkes sāligas. Dėdliausė plėina līdėma cėntrā īr Rītū Onglėjuo ė Vėdore Škuotėjuo. Dėdliuoji Britanėjė niekam Europuo nenusileid vagol spalvuotūjū metalū išlīdėm, nuors dėdliuoj aliomėne, varė ė alava dalės īr atvežama ėš kėtū kraštū. Dėdliauses gamīklas dėrb Luondonė, Birmingemė, Brėstolie.

KlimatsTaisītė

Jūrėni klimata skvarmoun vīraujontės pernašas ėš Atlanta ė Brėtū salas gaubūnti Šiaurės Atlanta šėltuojė sruovie. Vėdotėnė metėnė temepratūra - 8 - 11 laipsniu. Žėimas šėltas, driegnas. Pot gūsingė viejē, vuo tėrštas mėglas īr vėsus metus.

Šalčiausė mienėsė vėdotėnė temperatūra vėsumet teigama. isėvīravos šiaurėniem uora masiem Škotėjuo žėima uors atšal ligė -18 laipsniū. Snėigt vėsuo saluo, ale Škotėjuo snėigs ėšsėlaika aplė 1 - 1,5 mien., vuo Onglėjės pėitūs ne ėlgiau kāp nedielė, diutuo žuolie tėn žalioun vėsus metus. Pavasaris ė roudou ėlgė, viejoutė, driegnė ė žvarbė. Vasaras viesės, vėdotėnė temperatūra 2-3 laipsnēs žemesnė nego tuoliau žemīnė esontiuos srėties. Krėtoliū ėškrīnt per vėsus metus, bet vakarėnie saluo dalie žėima anū būn dvėgobā daugiau nekāp vasara. Šalėis vakarūs driegna, diutuo tėn bluogiau aug javā.

 
Glabna Onglėkuonu bažninčės švėntuovė - Kentenberė katedra

.

ŽmuonisTaisītė

Aplė 81 % Jongtėnės Karalīstes žmuoniū īr onglā, dar gīven škuotū (aple 9,2 %), airiū (aple 2,4 %) ė kėtū tautībiū žmuoniū. Valstībie dėdlē aktoales naciuonalėnes biedas. Nėkāp nerimst sosėrėmėmā Šiaures Airėjuo tarp katalėku ė pruotestantu, katrėi tesas jau ėlga čiesa. Nu XIX o. vėdore praisidejė masėnė emigracija ėš Brėtanėjės i Australėj, Kanda, JAV, vuo pu Untruoje Pasaulėne kara i Dėdliouj Britanėj kuožnas metās atvīkst daug imigrantū iš vėsa pasaule, pu 2004 m. kumet i Euruopas Sajung istuojė naujas narės ėš Rītū Euruopas, i Jongtėnė Karalīstė atvīkst vės daugiau emėgrantū ėš naujūjū ES šaliū, tamė tarpė daug lietoviu ė žemaitiu).

Onglū kalba priklausa germanū ruodū gropē. Ana īr populiariausia kalba pasaulie. Škuotā tor sava kalb, katra īr išlaikiusi senuoses gielū kalbas elėmėntūs ė patīros' skondinavū ruodū ītak. Diutuo škuotu kalba geruokā skėras nu literatūrėnės onglu kalbuos.

Jongtėnė Karalīstė pasėžīm i tou, ka per 80% anuos prietėliū gīven miestūs ė vuos 2% tedėrb žemės ūkie. Aplė 40% miestūs gīvenontiu prietėliū gīven 8-niuos santalkuos' - aglomeracėjuos, ėš katrū kuožnuo gīven per milijuona prietėliū. Daugiausia Luondonė - aplė 14 mln.

Nu sena kraštė gīvoun prėvaluoma 5-12 metū vakū muokīma sėstema. Šalie prestižiškiausė īr Oksfuorda, Kembrėdža ė Mančesterė universitetā.

KultūraTaisītė

Iš Dėdliuosės Brtanėjės īr kėlė daug vėsam svietė populiariū rašītuojū - V. Šekspīrs, Dž. Bairuons, D. Defo, Dž. Svėfts, V. Skuots, Č. Dikensos, B. Šo, Dž. Guolsvuortis, Dž. Oldridžos, J. K. Rowling, Agata Kristi ė daug kėtū.

Jongtėnie Karalīstie prasėdiejė šiolaikėnės mozėkas era, kator pradiejė gropė „The Beatles“. Vieliau daug popolēroma sosėlaukė gropės „Queen“, „Rolling Stones“ ė daug kėtū.

Brėtū saluos padėrbta daug muoksla ė teknėkas ėšradėmū. Fėzėks i. Niutuons, gara varėklė išradies Dž. Vats, gelžkelė kūries Dž. Stefansuons, bioluogs Č. Darvins, žīmė keliautuojē Dž. Kuks, D. Livingstuons, R. Skuots, televėzėjės kuriejā R. Vuotsuons-Vats ė Dž. Berds - čė tiktās dales vėsame svietė garisū muokslėninku ė vėsė anėi īr kelėma ėš Brėtanėjės.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė