Čekėjė
| Česká republika, Česko | |||||
| |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | čeku | ||||
| Suostėnė | Praha | ||||
| Dėdliausis miests | Praha | ||||
| Valstībės vaduovā | Miloš Zeman Prezėdents
Andrej Babiš Ministros Pėrmėninks
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
78 866 km² (114) 2% | ||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
10 235 455 (77) 129,78 žm./km² (55) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 221,40 mlrd. $ (39) 21 600 $ (37) | ||||
| Valiota | Čekėjės kruona (koruna) | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 - | ||||
| Naprīgolnoms |
Atkurta 1918 spalė 28 kāp Čekuoslovakėjė padalinta 1993 sausė 1 d. | ||||
| Interneta kuods | .CZ | ||||
| Šalėis tel. kuods | 420 | ||||
Čekėjė, Čekėjės Respoblėka (ček. Česko, Česká republika) – valstībė Vėdorė Euruopuo. Respoblėka tor robežio so Lėnkėje šiaurie, Vuokītėje šiaurės vakarūs ė vakarūs, Austrėje pėitūs ė Sluovakėje – rītūs. Čekėjė sosīded ėš triju ėstuorėniū žiemiū - Buohemėjės, Muoravėjės ė Muoravėjės Silezėjė (onkstaiu liōb vadīnt Austrėjės Silezėjė). Čekėjė īr ES, NATO, JTO, OECD narie.
Istuorėjė
taisītėČekėjės terėtuorėjė apgīvendėnta prīš 2 600 metū, nū 2 tūkstontmete pr. m. r. čė atsikielė lužitienū koltūras gentīs, IV omžiou pr. m. e. atsikielė keltū gentīs, vieliau germanā (makuomanā). V-VI omžiūs Muoravėjuo pradiejė gīventė avarā, vuo Buogemėjuo - slavėškas čekū gentīs. 623-659 m. terėtuorėjė prėgolė Samo slavėškā valstībē. II svieta vainuos gadīnie Čekėjė bova ožīmta Vuokītėjės ė pū ton TSRS.
Žmuonis
taisītėPu 1946 m., kumet ėš Čekėjės palėka ėšgėnta dėdlė vuokītių mažoma palē gīvėntuoju tautībė Čekėjė pakankamā homogenėška. 2001 metų doumenim, 90,1 proc. gīvėntuoju – čekā, 1,8 proc. slovakā, da 3,6 % gīvėntuoju savė skaita moravās, 0,1 % – silezėitēs.
Miestā
taisītėŠabluons:Pagr Miestūs gīvena api 74 % vėsū gīvėntuoju. Dėdliausė miestā:
| Miests | Gīvėntuoju (2019 m.)[1] |
|---|---|
| Praha | 1 308 632 |
| Brno | 380 681 |
| Ostrava | 289 128 |
| Pilzens | 172 441 |
| Liberecos | 104 445 |
| Olomoucos | 100 523 |
| Ūstis pri Labės | 92 952 |
| Česke Budejovicā | 94 014 |
| Hradec Kralove | 92 742 |
| Pardubicė | 90 688 |
Kalbas
taisītėPalē 2001 m. sorašīma, 94,9 % gīvėntuoju rokounas čekėškā, 2 % – slovakėškā. Čekėjė īr vėina mizerniausē onglėškā muokontė šalės ES. Palē 2005 m. apklausa, tuokiu gīvėntuoju bova 24 %. vuokėškā muok 28 %, rosėškā.[2]
Viera
taisītėČekėjė īr vėina mažiausē religėngu šaliū Euruopuo. Palē 2001 m. gīvėntuoju sorašīma, 59 % gīvėntuoju īr agnostikā, ateistā, netėkėntīs, vuo 26,8 % – Ruomas katalėkā, 2,5 % – pruotestantā[3].
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |
|
Šėts geuograpėnis straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat prėsėdietė pri Vikipedėjės papėldīdams anā. |
- ↑ Czech Republic: Regions and Major Cities. Population Statistics, Maps, Charts, Weather and Web Information
- ↑ Europeans and their Languages (14 psl.)
- ↑ "Obyvatelstvo hlásící se k jednotlivým církvím a náboženským společnostem (in cs)." Czech Statistical Office. Nūruoda tėkrėnta 2006-12-19.