Российская Федерация
Rosėjės vieleva Rosėjės gerbs
(vieleva) (gerbs)
Valstībėnis gimnos: Государственный гимн Российской Федерации
Rosėjės padietės
Valstībėnė kalba Rosu kalba
Suostėnė Maskva
Dėdliausės miests Maskva
prezidėnts Vladimirs Putins (Владимир Путин)
minėstros pėrmėninks Mikails Mišustins (Михаил Мишустин)
Pluotībė
 — Vėsos
1-a
17 075 400 km2
Gīvėntuoju
 — Vėsė (2022)
 — Gīvėntuoju tonkoms
9-a
145 557 576[1]
8,5 žm./km2
BVP
 — Bėndros (2022)
 — vėinam gīv.
11-a
1820 trln. $[2]
12 574 $[2]
Valiota Roblis
Čiesa zuona (UTC+3 - UTC+12)
Liousoms
-TSRS
1990 m. bėrželė 12 d.
Internets .ru .su .рф
Tilipuona kuods +7

Rosėjė (rosėškā: Россия) aba oficēlē Rosėjės Federacėjė (rosėškā: Российская Федерация) – dėdliausė palē pluotībė valstībė vėsam svietė, katruos terituorėjė tēsos nu Baltėjės jūras lėgė Ramejė ondėnīna.

Rosėjė tor veto teisė Jongtėniu Tautū Saugoma Tarībuo, tēpuogė īr daug kėtū terptautėniu organizacėju narie: G20, Šanchajaus bendradarbiavėma organizacėjės, BRIKS pėnketa, Azėjės ė Ramiuojė ondėnīna šaliū akuonuomėnis bendradarbiavėma organizacėjės, Euruopas saugoma ė bendradarbiavėma organizacėjės, Svieta prekības organėzacėjės, ale Euruopas Tarības narie nabier. Tēpuogė vaduovaun tuokiuom organizacėjuom, kāp Liousū valstībiu sandrauga, Kuolektīvėnė saugoma sotartėis organizacėjė ėr Eurazėjės akuonuomėnė sājonga. Rosėjuo īr 30 UNESCO svieta pavelda objektu.

AkuonuomėkaKeisti

Rosėjė tora gausoma gomtuos ėštekliu, truopnē dėdli šmuota naptas, gamtėniu doju, auksa, onglėis, gelžėis rūdas, brinkūliu ė tēp tuoliau. Vēk daug sonkiuosės pramuonės (mašėnu, metalorgėjės, metala ėšdėrbėma, kemėjės), tepuogė jiedė, alektruonėkas dėrbīklu, ondens, šėlomėniu ėr kondoulėniu alektrėniu. Plietuojams žemės ūkis – rosā augėn javus, sokrėnius ronkuolius, vāsmedius, grėkus; dėdlē svarbė ī žvejība, medė kėrtėms ėr ėšdėrbėms.

Rosėjuo dėdlis parskīrėms palē žmuoniū baguotoma – ī dėdlē baguotu žmoniū, katrėi valda daugoma šalėis ūkė, vuo kėtūm gīvenėma līgis, pamieravus so baguotēs, biednos.

GeuograpėjėKeisti

Rosėjė īr dėdliausė Svieta valstībė, katruos terituorėjė ēn par Euruopa ė Azėjė.

SobjektāKeisti

 
Rosėjės federalėnē sobjektā

Rosėjė īr federacėnė valstībė. Federacėjė sosīded ėš 85 federacėjės sobkektu[3]. 1993 m., prėjiemos Rosėjės Kuonstėtocėjė bova 89 federacėjės sobjektā, bat anū skaitlios somenka apjūngont anūs. Pū nalagaliuos Krīma aneksėjės bova prajūngtė da do sobjekto – Sevastuopuolis ė Krīma respoblėka.

Federacėjės sobjektu sārašos: (skliaustūs nūruodīts sobjekta cėntros):

KoltūraKeisti

Rosėjės koltūras sosėskvarmava itakuojė šalėis istuorėjė, geuograpėnė vėita, terituorėjės ėšsėplietėms, vieras ė socialėnės tradicėjės ė vakarū koltūra. Rosėjės literatūra ė fėluosuopėjė palėka dėdli duovi Euruopas mėslīsenas vīstėmoisė. Vėsam svietė žėnuomė ė ivairias kalbas pargoldītė Tuolstuojė, Antuona Čechuova, Fiuoduora Duostuojėvskė, Michaila Bulgakuova kūrėnē ė Aleksandra Poškėna puoezėjė īr. Rosā tēpuogė pavēkė klasėkėnė mozėka (žėnuomiausi kompozėtuorē Piotros Čeikovskis, Sergiejos Rachmaninuovs), baleta, arkitektūra, tapīma ė kina. Šalės bova pėrmeivė kosmuosa tīrėniejėmūs. Rosėjuo keravuojama 30 UNESCO pavelda objektu (19 anū prigol koltūras paveldou). Galuop dėdlė rosu diaspuora ožrobežiuo prisėdiejė platėnont Rosėjės koltūra aplinkou svieta.

ŠaltėnēKeisti

Vikitėka: Rosėjė – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė


   Valnu Valstībiu Sandrauga
Armienėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Kazakstans | Kirkizėjė | Moldavėjė | Rosėjė | Tadžikistans | Torkmienėstans | Okraina | Ozbėkistans