Република Србија
Republika Srbija
Serbėjės vieleva Serbėjės gerbs
Serbėjės vieleva Serbėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Serbėjės gimnos
Serbėjė žemielapie
Valstībėnė kalba serbu kalba
Suostėnė Belgrads
Dėdliausis miests Belgrads
Valstībės vaduovā Aleksandar Vučić (Александар Вучић)
Prezidėnts
Miloš Vučević (Милош Вучевић)
Ministros pirmininks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
88 499 km² (112)
N/A
Gīventuoju
 - 2022
 - Tonkoms
 
6,647,003 (107)
75,2 žm./km² ([[Šalis palē givėntuoju tonkoma|]])
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005
28,37 mlrd. $ (95)
3 200 $ (123)
Valiota Serbėjes dinars, CSD
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC+1
UTC+2
Naprīgolnoms
Paskelbta
Nu Serbėjes i Joudkalnėjes
2006 bėržel 5
Interneta kuods .yu
Šalėis tel. kuods +381

Serbėjė - Balkanū respoblėka Pėitrīčiū Europuo. Rėbuojas su Bosnėjė ėr Hercuogovėna, Kroatėjė, Vėngrėjė, Romonėjė, Bolgarėjė, Šiaurės Makeduonėjė, Albanėjė ė Joudkalnėjė.

Istuorėjė

taisītė

Neprėklausuoma Serbėjes valstībė susidarė iš Serbėjes ė Joudkalnėjes federacėjes, 2006 metū bėrželė 3 dėina Joudkalnėjē paskelbos naprėklausuomībe.

Puolėtėnė sistema

taisītė

Pėrmasis Serbėjės Respoblėkas premjiers - Zuorans Džindžičios bova nožodīts 2003 m. kuova 12 d. Dabartinis Serbėjės premjiers - Vuojislavs Kuoštunica.

 


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė