Eesti Vabariik
Estėjės vieleva Estėjės gerbs
Estėjės vieleva Estėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Estėjės gimnos
Estėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Estu
Suostėnė Talins
Dėdliausis miests Talins
Valstībės vaduovā Kersti Kaljulaid
Prezidėnts
Kaja Kallas
Ministrė pėrmėninkė
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
45 226 km² (129)
4,56% / nie doumenū
Gīventuoju
 - 2010 sausis (progn.)
 - Tonkoms
 
1 340 0213 (147)
29 žm./km² (140)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
21,92 mlrd. $ (106)
16 400 $ (43)
Valiota Eurs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažėnta
SSRS okupacėjė
Atgauta
Rosėjės
1918 m. vasarė 24 d.
1920 m. vasarė 2 d.
1940 m. bėrželė 16 d.
1991 m. rogpjūtė 20 d.
Interneta kuods .EE
Šalėis tel. kuods 372

Estėjės respoblėka īr šalės Šiaurės rītu Euruopuo. Robežioujas so Baltėjės jūra, Latvėjė ė Rosėjė. Bėndra sausomuos robežiaus ėlgoms - 633 km.

Istuorėjė

taisītė

Estėjė jau XII omžiou bova vadėnama estu gentėis apgīvendinta terituorėjė, katron sodarė 8 žemės. Krīžiaus žīgiū Pabaltie pasekuo Estėjė palėka padalėnta. Pėitėnė Estėjė iējė i Livonėjės ordina, vuo šiaurėnė Estėjė lėgė 1346 metu prigolė Danėjē. katra pu estu sokėlėma perdavė anou Teutuonu ordinou. Vieliau Estėjė prigolė Lėnkėjės-Lietovuos respoblėkā, Rosėjės imperėjē.

1918 metu vasarė 24 dėina Estėjė paskelbė liousoma. Prasėdiejos ontrai svieta vainā Estėjė bova okupouta SSRS ėr ėšbova anuos sodietie ligė pat 1991 metu.

Puolitėnė sėstema

taisītė

Estėjė īr konstėtocėnė demuokratėjė, so vėinu rūmu parlamento renkamo prezidėnto. Prezidėnta 5 metū kadencėjē renk parlamėntėnė 2/3 daugoma. Glabna prezidėnta funkcėjė - ministra pėrmėninka paskīrėms, katron tvėrtėn parlamėnts.

Istatīmu vīkduomuojė valdė sodara premjierministros ė 14 mėnėstru.

Istatīmu leidamuojė valdė prigol vėinu rūmu parlamėntou, vadėnamam Riigikogo. Anam īr 101 narīs. Parlamėnta narē renkamė ketoriū metu kadencėjē.

Aukštiausis teismos īr vadėnams Riigikohus, katram īr 17 teisieju so parlamėnta ligė gīvuos galvuos skėramo pėrmėninko.

Geuograpėjė

taisītė

Estėjė īr mėškėnga šalės, mėškā dėng aple 61% šalėis terituorėjes. Klimats - vėdotėnis driegnos. Dėdliausis ežers - Peipos. Ėlgiausė opė - Emajuogis, katruos ėlgoms 218 km. Estėjē prigol tēpuogė kelets šalėp asontiu salū, ėš katrū dėdliausė - Sarema. Aukščiausė vėita - Munamiag kalns (318 m).

Demuograpėjė

taisītė

Estėjės statistikas doumenėm, 2018 metu sausė 1 dėina Estėjės tautėnė gīvėntuoju sodietės bova:

  • 68,7 % estā
  • 24,9 % rosā
  • 1,8 % ukrainėitē
  • 0,9 % baltarosē
  • 0,6 % suomē
  • totuorē, latvē, lėnkā, žīdā ė lietovē - pu 0,2% aba da mažiau.

Šalie gīven nemažā žmuoniū, katrėi tor Rosėjes pėlėitībė.

Estėjė terp Baltėjės šaliū īr patīrosi mažiausi gīvėntuoju somažiejėma, līgėnont so 1989 m.

Akuonuomėka

taisītė

Estėjės akuonuomėka īr pakankamā magtīnga ė geram stuovie. Šalės sogeb pritrauktė šmuota investėcėju ėš ožrobežė. Vīkst gera prekība so šiaurės Euruopas šalėm, klest infuormacėniu teknoluogėju sektuorios. Žmuoniu pragīvenėma līgis īr geriausės terp Baltėjės valstībiu. Šalės tor mėnka skuola ožsėiniou. Darba jiega gerā apmuokinta ė kvalėpėkouta. Šalės bova pėrma ėš Baltėjės šaliu, pradiejosė nauduotė eura.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

taisītė

Estėjė īr soskėrstīta i 15 apskrėtiu (maakond), vuo anie – i valdas (vald).

Estėjės apskrėtīs (ožvadėnėmā palē Euruopas vėituovardiu žuodīna):

Apskrėtės   Admėnėstracėni  
cėntros
Apskrėtėis
  Ožvadėnėms  
estėškā
 
Harjuma Talins Harju
Hyjuma Kerdla Hiiu
Jegevama Jegeva Jõgeva
Jervama Paidė Järva
Lenema Hapsalu Lääne
Pelvama Pelva Põlva
Pernuma Pernu Pärnu
Raplama Rapla Rapla
Rītū Viruma Jehvis Ida-Viru
Sarema Koresarė Saare
Tartuma Tartu Tartu
  Vakarū Vėroma   Rakverė Lääne-Viru
Valgama Valga Valga
Veruma Veru Võru
Viljandima Viljandis Viljandi

Religėngu gīventuoju šmuots nier dėdlis. Tonkiausē estā naprigol juokē konfesėjē. Aple 32% gīvėntuojū priskėr savi tam tėkrā konfesėjē.

Daugiausė ėš anū īr evangelikā-liuteruonā.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė