Estėjė

	Žemīnā
	Antarktėda \| Afrėka \| Australėjė ėr Okeanėjė \| Azėjė \| Euruopa \| Pėitū Amerėka \| Šiaurės Amerėka
	Euruopa
	Airėjė \| Albanėjė \| Andora \| Armienėjė \| Austrėjė \| Azėrbaidžians \| Baltarosėjė \| Belgėjė \| Bosnėjė ėr Hercuogovėna \| Bulgarėjė \| Čekėjė \| Danėjė \| Estėjė \| Graikėjė \| Grozėjė \| Islandėjė \| Ispanėjė \| Italėjė \| Jongtėnė Karalīstė \| Joudkalnėjė \| Kėpros \| Kroatėjė \| Latvėjė \| Lėnkėjė \| Lichtenštėins \| Lietova \| Lioksemborgs \| Malta \| Moldavėjė \| Muonaks \| Nīderlandā \| Norvegėjė \| Portugalėjė \| Prancūzėjė \| Romonėjė \| Rosėjė \| San Marins \| Serbėjė \| Slovakėjė \| Slovienėjė \| Soumėjė \| Šiaurės Makeduonėjė \| Švedėjė \| Šveicarėjė \| Torkėjė \| Okraina \| Vatikans \| Vengrėjė \| Vuokītėjė

Eesti Vabariik


Estėjės vieleva	Estėjės gerbs

Valstībėnis gimnos: Estėjės gimnos

Estu

Dėdliausis miests

Valstībės vaduovā

Prezidėnts

Ministrė pėrmėninkė

Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns

45 226 km² (129)
4,56% / nie doumenū

Gīventuoju
- 2010 sausis (progn.)
- Tonkoms

1 340 0213 (147)
29 žm./km² (140)

BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou

2005 (progn.)
21,92 mlrd. $ (106)
16 400 $ (43)

Valiota

Eurs

Čiesa zuona
- Vasaras čiesos

UTC +2
UTC +3

Naprīgolnoms

Paskelbta
Pripažėnta
SSRS okupacėjė
Atgauta

nū Rosėjės
1918 m. vasarė 24 d.
1920 m. vasarė 2 d.
1940 m. bėrželė 16 d.
1991 m. rogpjūtė 20 d.

Interneta kuods

.EE

Šalėis tel. kuods

372

Estėjės respoblėka īr šalės Šiaurės rītu Euruopuo. Robežioujas so Baltėjės jūra, Latvėjė ė Rosėjė. Bėndra sausomuos robežiaus ėlgoms - 633 km.

Istuorėjė

Estėjė jau XII omžiou bova vadėnama estu gentėis apgīvendinta terituorėjė, katron sodarė 8 žemės. Krīžiaus žīgiū Pabaltie pasekuo Estėjė palėka padalėnta. Pėitėnė Estėjė iējė i Livonėjės ordina, vuo šiaurėnė Estėjė lėgė 1346 metu prigolė Danėjē. katra pu estu sokėlėma perdavė anou Teutuonu ordinou. Vieliau Estėjė prigolė Lėnkėjės-Lietovuos respoblėkā, Rosėjės imperėjē.

1918 metu vasarė 24 dėina Estėjė paskelbė liousoma. Prasėdiejos ontrai svieta vainā Estėjė bova okupouta SSRS ėr ėšbova anuos sodietie ligė pat 1991 metu.

Puolitėnė sėstema

Estėjė īr konstėtocėnė demuokratėjė, so vėinu rūmu parlamento renkamo prezidėnto. Prezidėnta 5 metū kadencėjē renk parlamėntėnė 2/3 daugoma. Glabna prezidėnta funkcėjė - ministra pėrmėninka paskīrėms, katron tvėrtėn parlamėnts.

Istatīmu vīkduomuojė valdė sodara premjierministros ė 14 mėnėstru.

Istatīmu leidamuojė valdė prigol vėinu rūmu parlamėntou, vadėnamam Riigikogo. Anam īr 101 narīs. Parlamėnta narē renkamė ketoriū metu kadencėjē.

Aukštiausis teismos īr vadėnams Riigikohus, katram īr 17 teisieju so parlamėnta ligė gīvuos galvuos skėramo pėrmėninko.

Geuograpėjė

Estėjė īr mėškėnga šalės, mėškā dėng aple 61% šalėis terituorėjes. Klimats - vėdotėnis driegnos. Dėdliausis ežers - Peipos. Ėlgiausė opė - Emajuogis, katruos ėlgoms 218 km. Estėjē prigol tēpuogė kelets šalėp asontiu salū, ėš katrū dėdliausė - Sarema. Aukščiausė vėita - Munamiag kalns (318 m).

Demuograpėjė

Estėjės statistikas doumenėm, 2018 metu sausė 1 dėina Estėjės tautėnė gīvėntuoju sodietės bova:

68,7 % estā
24,9 % rosā
1,8 % ukrainėitē
0,9 % baltarosē
0,6 % suomē
totuorē, latvē, lėnkā, žīdā ė lietovē - pu 0,2% aba da mažiau.

Šalie gīven nemažā žmuoniū, katrėi tor Rosėjes pėlėitībė.

Estėjė terp Baltėjės šaliū īr patīrosi mažiausi gīvėntuoju somažiejėma, līgėnont so 1989 m.

Akuonuomėka

Estėjės akuonuomėka īr pakankamā magtīnga ė geram stuovie. Šalės sogeb pritrauktė šmuota investėcėju ėš ožrobežė. Vīkst gera prekība so šiaurės Euruopas šalėm, klest infuormacėniu teknoluogėju sektuorios. Žmuoniu pragīvenėma līgis īr geriausės terp Baltėjės valstībiu. Šalės tor mėnka skuola ožsėiniou. Darba jiega gerā apmuokinta ė kvalėpėkouta. Šalės bova pėrma ėš Baltėjės šaliu, pradiejosė nauduotė eura.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Estėjė īr soskėrstīta i 15 apskrėtiu (maakond), vuo anie – i valdas (vald).

Estėjės apskrėtīs (ožvadėnėmā palē Euruopas vėituovardiu žuodīna):

Apskrėtės	Admėnėstracėni cėntros	Apskrėtėis Ožvadėnėms estėškā
Harjuma	Talins	Harju
Hyjuma	Kerdla	Hiiu
Jegevama	Jegeva	Jõgeva
Jervama	Paidė	Järva
Lenema	Hapsalu	Lääne
Pelvama	Pelva	Põlva
Pernuma	Pernu	Pärnu
Raplama	Rapla	Rapla
Rītū Viruma	Jehvis	Ida-Viru
Sarema	Koresarė	Saare
Tartuma	Tartu	Tartu
Vakarū Vėroma	Rakverė	Lääne-Viru
Valgama	Valga	Valga
Veruma	Veru	Võru
Viljandima	Viljandis	Viljandi

Viera

Religėngu gīventuoju šmuots nier dėdlis. Tonkiausē estā naprigol juokē konfesėjē. Aple 32% gīvėntuojū priskėr savi tam tėkrā konfesėjē.

Daugiausė ėš anū īr evangelikā-liuteruonā.