Kėpros

Κυπριακή Δημοκρατία Kıbrıs Cumhuriyeti
Kėpra vieleva Kėpra gerbs
Valstībėnis gimnos: Kėpra gimnos
Kėpros žemielapie
Valstībėnė kalba	graiku, torku
Suostėnė	Nėkosėjė (Lefkosia)
Dėdliausis miests	Nėkosėjė
Valstībės vaduovā	Nicos Anastasiades (Νίκος Αναστασιάδης) prezidėnts
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	9 250 km² (161) nie duomenu
Gīventuoju  - 2006 lėipa (pruogn.)  - Tonkoms	784 301 (153) 84,79 žm./km² (82)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2006 (pruogn.) 17,79 mlrd. $ (117) 22 700 $ (36)
Valiota	eurs
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +2 UTC +3
Naprīgolnoms Paskėlbta	nu Jongtėnės Karalīstės 1960 rogpjūtė 16
Interneta kuods	.cy ir .nc.tr
Šalėis tel. kuods	+357

Kėpros – valstībė ė sala Vėdoržemė jūruo. Saluo gīven daugomuo grākā, bet nug XX o. vėdorė šiauėnė saluos posė īr ožėmė̄ torkā ėr ikūrė svietė platiau naprėpažinta Šiaurės Kėpra Torku valstībė.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Kėpros soskėrstīts ė šešias apskrėtis, katru pavadėnėmā sotamp so apskrėtiu centru pavadėnėmās:

1. Kirėnėjė (Kīrenia)
2. Nėkosėjė (Nicosia)
3. Famagosta (Famagusta)
4. Larnaka (Larnaca)
5. Limasuolis (Limassol)
6. Papuosos (Paphos)

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė