Indėjė

भारत गणराज्य


(vieleva)	(gerbs)

Valstībėnis gimnos: Jana Gana Mana'

[[image:|250px|Indėjės padietės]]

Valstībėnė kalba Hindi, onglu kalba i da 21 kalba

Suostėnė Naus Delės

Dėdliausės miests Mumbajos

Prezidėnts

Ram Nath Kovind

Mėnėstros pėrmėninks Narendra Modi

Pluotībė
— Vėsos 7-a
3 166 414 km²

Gīvėntuoju
— Vėsė (2007)
— Gīvėntuoju tonkoms 2-a
1 100 000 000
329 žm./km²

BVP
— Bėndros (2006)
— vėinam gīv. 9-a
4,042 trln. $
3737 $

Valiota Indėjės ropėjė

Čiesa zuona (UTC+5.30)

Liousoms
-JK 1947 m.

Internets in

Tilipuona kuods +91

Indėjė (Devanagari: भारत Bhārat), oficēlē Indėjės Respoblėka (Bhārata Gaṇarājya) īr šalės Pėitū Azėjuo. Ana īr septėnta palē dėdoma ė ontra palē gīvėntuoju skaitlio svieta šalės.

Indėjė īr daugiausē gīvėntuojū torontė svieta demuokratėjė. Par paskotėnios dvėdešīmt metu anuo trupnē ėšauga žmuoniū skaitlios ė valstībės strategėnės svarboms. Indėjuo grētā auga akanuomėka ė par trompa čiesa ana palėka svarbio svieta IT, medecėnas, muoksla cėntro. Anuos kariauna tēpuogė palėikt magtīnga ė torontė kondoulėni gėnkla.

IstuorėjėKeisti

Indėjuo hominidā (Homo erectus aba Homo heidelbergensis galiejė gīventė prīš 500 000 metu. Mėslėjama, ka pėrmė̄jė Homo sapiens i Indėjė atkeliava prīš 80 000-35 000 metu. Madhja Pradešė īr ėšlėkė kūlē Bhimbetka, katruos prīš 10 000 m. gīvenė žmuonis ėšmaliavuojė, palėkdamė abruozdus. Prīš 5100-3900 m. sosėskvarmava „Inda slienė“) civilizacėjė ė ožgimė ligė šiuolē daugoma indu vierėjams indoėzmos. Ansā atsėrada sosėmaišios vedinės (senuobės indoarėju) ė Šiaurės Induostana aborigenu koltūruoms. Sava čieso Indėjė bova itakėnga regijuonė - aplinkėnies žemies ėšplėta Indėjės viera, raštos, kėtė so koltūra sosėjėn dalīkā.