Japuonėjė

日本国
(vieleva) (gerbs)
Valstībėnis gimnos: Kimi ga Yo
Valstībėnė kalba	Japuonu kalba
Suostėnė	Tokėjės
Dėdliausės miests	Tokėjės
Imperatuorios	Naruhito (徳仁)
ministros pėrmėninks	Fumio Kišida (岸田 文雄)
Pluotībė  — Vėsos	62-a 377 975 km2
Gīvėntuoju  — Vėsė (2020)  — Gīvėntuoju tonkoms	11-a 126 226 568 334 žm./km2
BVP  — Bėndros (2020)  — vėinam gīv.	4-a 5,568 trln. $ 44 585 $
Valiota	Jena
Čiesa zuona	(UTC+9)
Liousoms -
Internets	jp
Tilipuona kuods	+81

Japuonėjė japuonėškā 日本 = Nippon aba Nihon, 日 (saulė) 本 (šaknės/kėlėms), požuodiou „saulės kėlėma“) īr Rītū Azėjės šalės, asontė terp Ramiuojė ondėnīna ė Japuonėjės jūras, Kuoriejės posesalė rītūs.

Istuorėjė

Mėslėjama, ka pėrmė žmuonis Japuonėjuo apsėgīvena prīš 15000-30000 metu. Anėi bova ainu ė malaizėjėitiu-polinezėitiu pruosenē, prigolontīs australoidėnē rasē. Aple 300 m. pr. Kr. prasėdiejė da vėina invazėjė i salīna, musėntās vīkosė ėš Kuoriejės ė sosėjosė so Kočiosona valstībės ekspansėjė. Naujė atsėkielelē, vadėnamė Jajojaus žmuoniem, atsėnešė žėnės aple gelžėis apdėrbėma ė žemdėrbīstė – Jajojaus koltūra. Anėms maišontės so vėitėnēs skvarmavuosė japuonu tautībė. Palē mėtuoluogėjė 660 m. pr. Kr. Japuonėjė ikūrė legendėnis imperatuorios Džinmu, tėisiuogėnis saulės deivės šintoėzmė Amaterasu palėkounės. Ale pėrms istuorėškā iruodīts imperatuorios īr Imperatuorios Odžins, valdės api 270-300 m. pr. Kr.

Japuonėjė perėmė kėnu rašta IV-V o., tumet jiemė plėstė budėzmos, atsėrada pėrmė japuonu literatūras kūrėnē. 794 m., perkėlos Japuonėjės suostėnė i Heian-kyō prasėdiejė Hiean čiesos, dažnā vadėnams Japuonėjės menū auksa omžiom. Jau ontruo tū čiesa posie skvarmavosė kariū-samuraju slouksnės, vuo pu Genpei vainas 1185 m. laimietuos Joritomo Minamoto palėka pėrmo šiogūno ė ikūrė karėni Kamakuras šiogūnata. XVI o. salas prigavos Onglėjės, Puortogalėjės, Uolandėjės ė Ispanėjės prekībėninkams prasėdiejė Vakarū svieta itaka Japuonėjē, ale 1600 m. nugaliejos Iejaso Tokugavā ė anam tapos šiuogūnou, bova ėšvarītė vėsė katalėku mėsiuonierē ė mažne vėsė pėrklē, a Japuonėjė izuoliavuosė. Tas troka ligė 1853 m., kumet i Japuonėjė atplaukės JAV laivīns, vaduovaunams Metju Perė isakė atsėvertė svietou. 1867 m. atsėstatīdėna paskiausis šiuogūns, vuo 1868 m. prasėdiejė magtīngė akuonuomėnē, puolitėnē ė suocēlėnē puokītē, katrū čieso vakarū pavīzdio veikē bova pritaikītas valdės stroktūras, teisėnė sistema ė karioumenė. Tokugavas šiogūnats palėka Japuonėjės imperėjė.

Ta sostėpriejosė imperėjė jiemės vīkdītė imperēlėstenė puolitėka, prisėjongdama svetėmas žemės ė 1910 m. jau valdiosė bovosė Riūkiū karalīstė, Taivana, posė Sakalina, Kuoriejė. Antantės bloka, katramė bova Japuonėjė, pergalė pėrmuojuo svieta vainuo padėdėna šalėis itakėngoma ė leida tuoliau vīkdėtė ekspanciuonėstėnė puolitėka. 1931 m. ana uokuopava Mandžiūrėjė ė sosėlaukė Tautū Sājongas pasmerkėma. Ale veikē ėš anuos ėšstuojosė Japuonėjės imperėjė 1936 m. so Nacėstėnė Vuokītėjė pasėrašė Antikominterna pakta.

Ontruojuo svieta vainuo Japuonėjė kuovuojė Berlīna-Ruomas-Tuokėjė Ašėis šmuotė. Japuonėjė kapėtoliava tėktās 1945 m. rogpjūtė 15 d., mažne nedielė pu JAV atuomėniu buombu numetėma ont anuos. Pu vainas Japuonėjė ėšlėka okopouta Jongtėniu Valstėju ligė 1952 m. 1946 m. sošaukto Terptautėnė vainas Tuolėmūju Rītū trėbonuolo bova teisiamė Japuonėjės imperėjės līderē ož vainas nosėkaltėmos. 1947 m. isigaliuojė naujuojė Japuonėjės konstitucėjė, palē katrou šalės īr čīstā pacifėstėnė ė atsėsaka teisės skelbtė vaina.

JAV karioumenės bazės šalie īr palėkė ligė šiuolē.

Geuograpėjė

Japuonėjė

Japuonėjė – salū valstībė, asontė parsėgoldios palē Azėjės Ramiuojė ondėnīna pakrontė. Ėš rītū salas sop Ramosis ondėnīns, a vakarūs - Japuonėjės, pėitūs - Rītu Kėnėjės, šiaurie - Ochotska jūras. Terp Honšiū ėr Šikoku salū isėterpos Japuonėjės vėdėnė jūra.

Koltūra

Japuonėškas koltūras substrats skvarmavuosė pakankamā izolioutuo terituorėjuo. Kėta vertos, skvarmavėmousi dėdlė itaka padarė kuoriejėitėškė, kėnėškė, vieliau vakarėitėškė elementā, ėš kuo ožgėmė tuokė japuonu koltūra, katra veizem dabartėniūs čiesūs.

Tradėcėnē Japuonėjės menā - ikebana, origami, ukijo-e, lielės, keramėka, vaidėnėmā (bunraku, šuokis, kabuki, rakugo, no), arbatos gierėma ceremuonėjė, kuovuos menā Budo, arkitektūra, suodā, kardā). Tēpuogė Japuonėjē būdīnga specėfėnis jiedis (vėrtovė). Ėš tradicėnė ukijo-e mena ė vakarėitėška mena atsirada manga, vuo tuokė teknėka padėrbts animacėnis fėlmos vadėnams anime, ešplėtė cielam svietė. Pavīzdē - Pokémon, Dragon Ball Z.

Glabna Japuonėjės viera – šintoėzmos („dievū taks“), paremts saulės deivės Amaterasu ė gomtuos koltu. Be senū tėkiejėmu Japuonėjuo anam itaka padarė budėzmos ė konfucēnėzmos.

Soskėrstīms

Japuonėjė īr soskėrstīta i 47 oficēlius admėnėstracėnius vėinetus – prefektūras. Anuos sosėskvarmava XIX o. pabėnguo vėituo daugiau kāp tūkstontė metu egzėstavosiu žemiu. Be anū, īr neoficēlė admėnėstracėnē vėinetā - regijuonā.

Žmuonis

Etnėnė sodietės: ape 99,2% japuonā, 0,6% kuoriejėitē, 0,1% kėnā, 0,1% ainā ė kėtė. Daba mizernā aug imigracėjė ėš Artėmūju Rītu ė Pėitrītiu Azėjės. Genetėškā tėktās aple 4,8% japuonu īr grīna japuonėška tėpa.

Miestūs gīven ape 82% pieteliu, vėrš 26% – Tokėjou. Daugoma pieteliu sosėtelkė rītėnie šalėis dalie, katruo īr mažne vėsė dėdliausė miestā.

2018 m. Japuonėjuo bova 792 miestā, 1945 m. - tėk 205.

Dėdliausė miestā

Žemiau ožrašītė dėdliausė miestā Japuonėjuo.

	Miests	Prefektūra	Gīvėntuoju skaitlios
1	Tuokėjs	Tuokėjė prefektūra	9 375 104
2	Jokohama	Kanagava	3 732 616
3	Osaka	Osaka	2 691 185
4	Nagojė	Aičis	2 327 557
5	Sapors	Hokaids	1 976 257
6	Fukuoka	Fukuoka	1 588 924
7	Kavasakis	Kanagava	1 531 646
8	Kuobė	Hiogs	1 524 601
9	Kijuots	Kijuots	1 464 890
10	Saitama	Saitama	1 324 854
11	Hirošima	Hirošima	1 199 391
12	Sendajos	Mijagis	1 091 407
13	Čiba	Čiba	979 768
14	Kitakiūšiū	Fukuoka	940 978
15	Kitakiūšiū	Fukuoka	940 978

Akuonuomėka

Krūvuo so JAV ėr ES, Japuonėjė īr vėina magtīngiausiu svieta akanuomėniu jiegū. Japuonėjės akuonuomėkuo dėdlē taikuomas inovacėjes ė praktėkuo taikuomė muoksla prigavėmā.

Nūruodas

• Hanami Web – Inside Japan (tėnklopis onglu kalba)
• Japan information network (tėnklopis onglu kalba)