Kėnėjės Liaudėis Respoblėka

(Nusokta ėš Kėnėjės LR)
中华人民共和国
Zhōnghuá Rénmín Gònghéguó
Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas vieleva Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas gerbs
Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas vieleva Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas gerbs
Valstībėnis gimnos: Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas gimnos
Valstībėnė kalba Kėnu
Suostėnė Pekins
Dėdliausis miests Šanchajos
Valstībės vaduovā Si Dzinpings Li Kečiangs
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
9 596 961 km² (4)
2,8%
Gīventuoju
 - 2023 m. (pruogn.)
 - Tonkoms
 
1 411 750 000 (2)
145 žm./km² (83)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2023 m. (pruogn.)
17 701 mlrd. $ (2)
12 541 $ (71)
Valiota Ženminbi Juanis
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +8
netaikuoma
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pėlėitėnė vaina
1949 m. spalė 1
Interneta kuods .cn
Šalėis tel. kuods 86

Kėnėjės Liaudėis Respoblėka (sotrompėntā tėisiuog Kėnėjė) īr valstībė rītū Azėjuo, ontra dėdliausė valstībė svietė vagol gīvėntuoju skaitlio pu Indėjės ė ketvėrta vagol dėdoma. Ana tor robežio so Afganėstano, Butano, Mianmaro, Indėjė, Kazakstano, Kirkizėjė, Laoso, Monguolėjė, Nepalo, Šiaurės Kuoriejė, Pakėstano, Rosėjė, Tadžikėjė ė Vietnamo.

Kėnėjė īr vėinpartėnė socēlėstėnė respoblėka, katrou valda vėinėntėlė šalie legalė Kėnėjės kuomonėstu partėjė. Šalės īr vėina ėš penkiū pastuoviū JT Saugoma Tarības nariū. Īr vėina ėš Azėjės infrastruktūras investėcėju banka, Šėlka kelė fuonda ė Naujuojė vīstėmasė banka vėina ėš ikorieju. Tēpuogė īr BRICS, G20, APEC, Šanchajaus bendradarbiavėma organizacėjė ė Rītū Azėjės vėršūniu sosėtėkėma narie. Tor kondoulėniū gėnklū ė vėina magtīngiausiu armėju svietė. Dėdlesni biodžeta vainuos pramuonē tor tėktās JAV.

Istuorėjė

taisītė

Kėnėjės komunėstams nugaliejos Kėnėjės cėvėlėnie vainuo, 1949 m. Kėnėjės komunėstu partėjės līderis Mauo Dzeduns paskelbė, ka ikor Kėnėjės Liaudėis Respoblėka. Nu tou čiesa Kėnėjė īr palėkosė vėinpartėnė suocēlėstėnė šalės. Valdont Mauo Dzedunou šalie bova ivests tuotalėtarėnis valdīms, pasėžīmiejės inteligentėjės ė koltūras persekiuojėmo (īpatėngā per Koltūrėnė revoliucėjė), akuonuomėnėm klaiduom, diel katrū tonkiausē nu bada pasėmėrė 20-30 mėlėjuonu žmoniū.

Paskiau i valdė atiejė Deng Siaopins, Kėnėjuo atsėrada daugiau liousoma, pradietė akuonuomėnē partvarkīmā, planėnė akuonuomėka keitama i mėšrė. Kėnėjup palėikt pruoblemas so demuokratėjė, skaidromo, žmuogaus teisėm, kāp antās spauduos liousoms, vieras liousoms ėr etnėnė līgībė.

Admėnėstracėnis skėrstīms

taisītė
 

Kėnėjės LR īr skėrstuoma i pruovincėjės, autuonuomėnius regijuonus, specēlius adminėstracėnius regijuonus ė ėšskirtūsius miestus.

Pruovincėjės (省)

taisītė

Autonuomėnē regijuonā (自治区)

taisītė

Ėšskėrtė̄jė miestā (直辖市)

taisītė

Specēlė̄jė administracėnē regijuonā (特别行政区)

taisītė

2019 m. doumenėm, 60% gīvėntuoju gīven miestūs, a pruocents pastuovē aug. Mėslėjama, ka 2030 m. Kėnėjės miestūs gal gīventė 1 mlrd. gīvėntuoju. Kėnėjuo īr daugiau kāp 160 mėlėjuonėniu miestu. Žemiau ožrašīta 20 dėdliausiu miestu šalie.

Dėdliausė Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas miestā 2020 m.[1]
Vėita palē dėdoma Miests Pruovincėjė Gīvėntuoju skaitlios Vėita palē dėdoma Miests Pruovincėjė Gīvėntuoju skaitlios
1 Šanchajos Šanchajos 24 281 400 11 Honkongs Honkongs 7 448 900
2 Pekins Pekins 19 164 000 12 Džendžou Henans 7 179 400
3 Guandžou Guangdongs 13 858 700 13 Nandzins Dzjansu 6 823 500
4 Šendžens Guangdongs 13 438 800 14 Sjanis Šensi 6 642 100
5 Tiandzins Tiandzins 11 744 400 15 Dzjinanis Šandongs 6 409 600
6 Čuncins Čuncins 11 488 000 16 Šenjanis Liaonings 5 900 000
7 Dunguanis Guangdongs 9 752 500 17 Cindao Šandongs 5 501 400
8 Čendu Sičuans 8 875 600 18 Harbins Heilongdziangs 5 054 500
9 Uhanis Hubiejos 8 652 900 19 Hefiejos Anhujos 4 750 100
10 Handžou Džedziangs 8 109 000 20 Čančunis Dzilins 4 730 900

Koltūra

taisītė

Kėnėjės civilizacėjė īr tūkstontiu metu senoma. Anuos prigavėmā:

Akuonuomėka

taisītė

Kėnėjės LR akuonuomėka nuognē aug pastarūsiūs 3 dešėmtmėtius, vuo 2010 m. palē BVP aplenkė Japuonėjė. Tėk palē BVP vėinam gīventuojou Kėnėjė nie dėdlē baguota - 2023 m. anuos nomėnalos BVP neprigava svieta vėdorkė ė bova 12 541 JAV duolerē - bėškioka mažiau kāp Rosėjės.[2] Nuors šalės oficēlē vėinpartėnė komunėstėnė īr, nu 1978 m. Kėnėjės akuonuomėka perėjė ėš kuomandėnės i rėnkas akuonuomėka. Šalės ėšdėrb dėdlė šmuota Svietė nauduonamu platiuos apīvuokas pruodoktu.

Paskotėnēs metās Kėnėjė īr palėkosė glabna atsėnaujėnontės energetėkas vīstėtuojė svietė. 2022 m. anuos vīstėmou ė komercēlėzacėjē ana skīrė 546 mlrd. JAV duoleriu, dėdliausė soma cielam svietė.

Nūruodas

taisītė


  1. Beijing: China Statistic Publishing House, 2021 m.
  2. „World Economic Outlook Database“, 2023 m. spalis". Terptautėnis valiotas fuonds.