საქართველო
Sakartvelo
Grozėjės vieleva Grozėjės gerbs
Grozėjės vieleva Grozėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Grozėjės gimnos
Valstībėnė kalba grozėnu
Suostėnė Tbėlėsis
Dėdliausis miests Tbėlėsis
Valstībės vaduovā Salome Zurabishvili (სალომე ზურაბიშვილი)
Prėzidėnts
Irakli Kobakhidze (ირაკლი კობახიძე)
Ministros pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
69 700 km² (118)
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
4 661 473 (113)
66,88 žm./km² (97)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
17,79 mlrd. $ (117)
3 800 $ (119)
Valiota Lari (GEL)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +3
UTC +4
Naprīgolnoms
Paskelbta
TSRS
1991 balondė 9
Interneta kuods .ge
Šalėis tel. kuods +995

Grozėjė, da vadėnama Sakartvelo īr valstībė Euruopas ė Azėjės robežiuo, Ožkaukazie. Robežiounas so Rosėjė, Armienėjė, Azėrbaidžiano ė Torkėjė.

Grozėjė sėik integracėjės ī ES ė NATO.

Istuorėjė taisītė

Grozėjuo žmuonis gīvena nū vėdorėnė paleuolėta. VI o. pr. Kr. sosėkūrė vakarū Grozėjės valstībė Kuolkėdė, vuo IV o. pr. Kr. Grozėjės rītūs - Iberėjė. Pū ton, šali ožkariava asėrā, Aleksandros Dėdlīsės. Da 327 m. krėkštiuonībė paskelbta valstībėnė Grozėjės viera.

X o. pabėnguo Grozėjė bova sovėinīta, prasediejė vadėnams "Grozėjės auksa omžios". Pū ton ėlga čiesa Grozėjė prigolė Osmanu Imperėjē, pū ton Persėjē ė Rosėjē.

Spalė revoliucėjės Rosėjuo Grozėjė paskelbė naprīgolnoma 1918 m. gegožė 26 d., bat anou 1921 m. ožpoulė Rauduonuojė armėjė ė pajūngė jiega pri SSRS.

XX o. devīnta dešimtmetė pabėnguo Grozėjuo sosėskvarmava liuosoma kostiejėms, diukuo da 1991 m. balondė 9 d. Grozėjė ontruojė lėika pasėskelbė esontė liuosa.

Abkazėjuo ė Pėitū Osetėjuo prasėdiejė atsėskīrėma ė liuosoma nūg Grozėjės kostiejėms. Separatėstam pagelbiejė Rosėjė gėnklās. Rosėjė daug lėiko kaltėna Grozėjė, ka anā prigolontiam Pankėsė slienie īr čečienu kuovuotuojē, katrėi kariaun ož Čečienėjės liousoma nūg Rosėjės.

2003 m. Grozėjės prezidėnta Eduarda Ševarnadzė par "Ruožiu revoliucėjė" nuvertė jaunė, pruogresīvūs provakarėitėškė līderē. 2004 m. sausė mienesie prezidėnto bova ėšrīnkts Mėkails Saakašvėlis, katros bova ožbėngės muokslus JAV. Grozėjuo prasėdiejė muodernėzacėjė, bova atliousėnta akanuomėka, refuormas ženklē somažėna korupcėjė šalie.

2008 m. sostėpriejė kuova so Pėitū Osetėjės separatėstās. Rogpjūtė 8 d. Grozėjė isėveržė i Osetėjė, katra tujaus puol gīniuotė Rosėjė. Prasėdiejė Pėitū Osetėjės vaina. Abkazėjuo ė Pėitū Osetėjuo īr palėkės išaldīts kuonflėkts.

Geuograpėjė ė klimats taisītė

Geuograpėškā Grozėjė īr Azėjės šalės, bat koltūrėškā priskėrama Euruopā. Grozėjės kraštuovaizdis īr nalīgos, 2/3 terituorėjės ožjem kalnā.

Dėdliausė miestā (2004 m. sausė 1 d.):

Admėnėstracėnis skėrstīms taisītė

Grozėjė soskėrstīta ī 9 regijuonus, katrūs sodara 70 pruovėncėju, 2 autuonuomėnės respoblėkas: Abkazėjė ė Adžarėjė ė vėina autuonuomėnė respoblėka - Pėitū Osetėjė. Abkazėjė ė Pėitū Osetėjė praktėškā Grozėjės nier valduomas.

Akuonuomėka taisītė

Grozėjės akuonuomėka īr vėina liousiausio vėsam regėjuonė. Īr aukšts akuonuomėnė liousoma indeksa rezultats. Akuonuomėkuo vīraun torėzmos, kemėjės, maista pramuonė. Grētā vīkduoma akuonuomėnės refuormas, katrū pamatėnis tėkslos padėrbtė Grozėjė vėina ėš liousiausiū svieta akuonuomėku īr. Tas trauk ožrobežė investėcėjės.

Nūruodas taisītė



Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė