Šiaurės Kuoriejė

Kuorėjės Liaudies Demuokratėnė Respoblėka (Šiauries Kuorėjė) – valstībė rītu Azėjuo, šiaurėnie Kuorėjės posiasaliuo dalī. Ona rėboujas so Pėitu Kuorėjė pėitous, Kėnėjė ėr Rosėjė šiaurie. Seniau bovusias veinėngas valstībės Kuorėjės dalis.

조선민주주의인민공화국 Chosŏn Minjujuŭi Inmin Konghwaguk
Šiauries Kuorėjės vieleva Šiauries Kuorėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Šiauries Kuorėjės gimnos
Valstībėnė kalba	kuorėjėitiu
Suostėnė	Pchenjans
Dėdliausis miests	Pchenjans
Valstībės vaduovā	Kim Ėr Sens (Kim Il-sung) Amžėnasis prezėdents Kim Jong-un Naciuonalėniuo gīnības komėtetuo pėrmėninks
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	120 540 km² (97) 0,1%
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	23 113 019 (47) 191,75 žm./km² (39)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2006 (progn.) 40,00 mlrd. $ (89) 1 800 $ (153)
Valiota	Šiauries Kuorėjės vuona (KPW)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +8:30 -
Naprīgolnoms Paskėlbta Prėpažėnta	nuo Japuonėjės 1945 rogpjūtė 15
Interneta kuods	.nėra (rezervuots .kp)
Šalėis tel. kuods	850

Istuorėjė

Šiauries Kuorėjės istuorėjė

Ontruos svieta vainuos pabėnguo Kuorėjė bova uokulopouta sovietu ėr amerėkėitiu kariuomenies. 1948 m. šalis bova padalīnta - kuomonėstā ožvaldė šiaure, vuo pėitėnie dalī ėšluošė amerėkėitiu remiama demuokratėnė vėriausībie.

Ėr šēs laikās onuos labā nesotar - terp anu net ī ėrengta veina stėpriausē sauguomu robežiu sviete. Kuomonėstėnė Šiauries Kuorėjė gasdėn sava branduolėne pruograma ciela svieta.

Puolitėnė sistema

Nuors uofėcēlē Šiauries Kuorėjė ī demuokratėnė valstībė, anuo ėš tėkru vīroun tuotalėtarėnis riežėms. Čėštās vėinvaldis ė ofėcēlo Naciuonalėniuo gīnības
komėtetuo pėrmėninks Kim Čen Uns, onsktiau bova anuo tievs Kim Čen Ėrs, bat ofėcialē šalies valduovs īr anuo tievs Kim Ėr Sens, katras mėrė 1994 m.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Abruozdielis:Subdivisions of North Korea (Lithuanian).svg

Šiauries Kuorėjės admėnėstracėnis soskėrstīms

Šiauries Kuorėjės (admėnėstracėniuo soskėrstīma veinetā)

Šiauries Kuorėjė īr soskėrstīta ė 9 pruovėncėjes, 3 ėpatėngousios regiuonos ėr 2 miestu savėvaldībes.

Provėncėjės

• Čaganda pruovėncėjė (Chagang-do)
• Hamhion Pokta pruovėncėjė (Hamgyŏng-pukto)
• Hamhion Namda pruovėncėjė (Hamgyŏng-namdo)
• Hvanhė Pokta pruovėncėjė (Hwanghae-pukto)
• Hvanhė Namda pruovėncėjė (Hwanghae-namdo)
• Kanvuonda pruovėncėjė (Kangwŏndo)
• Pchenjan Pokta pruovėncėjė (P'yŏngan-pukto)
• Pchenjan Namda pruovėncėjė (P'yŏngan-namdo)
• Janganda pruovėncėjė (Ryanggang-do)

Ėpatėngėijė regiuonā

• Pramuonėnis Kaesŏng regiuons (Kaesŏng Kong-ŏp Chigu)
• Torėstėnis Kŭmgangsan regiuons (Kŭmgangsan Kwangwang Chigu)
• Ėpatėngasės Sinŭiju admėnėstracėnis regiuons (Sinŭiju T'ŭkpyŏl Haengjŏnggu)

Miestu savėvaldībės

• Pchenjans (P'yŏngyang Chikhalsi)
• Rasŏns (Rajin-Sŏnbong Chikhalsi)