Kuoriejės Liaudėis Demuokratėnė Respoblėka (Šiaurės Kuoriejė) – valstībė rītu Azėjuo, šiaurėniam Kuoriejės posiasalė šmuotė. Ona tor robežio so Pėitu Kuorėjė pėitūs, Kėnėjė ėr Rosėjė šiaurie. Seniau bovosės veinėngas valstībės Kuoriejės dalės.

조선민주주의인민공화국
Chosŏn Minjujuŭi Inmin Konghwaguk
Šiaurės Kuoriejės vieleva Šiaurės Kuoriejės gerbs
Šiaurės Kuoriejės vieleva Šiaurės Kuoriejės gerbs
Valstībėnis gimnos: Šiaurės Kuoriejės gimnos
Valstībėnė kalba kuoriejėitiu
Suostėnė Pchenjans
Dėdliausis miests Pchenjans
Valstībės vaduovā Kim Ėr Sens (Kim Il-sung)
Omžėnasis prezidėnts
Kim Jong-un
Naciuonalėnė gėnības
komiteta pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
120 540 km² (97)
0,1%
Gīventuoju
 - 2006 m. lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
23 113 019 (47)
191,75 žm./km² (39)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
40,00 mlrd. $ (89)
1 800 $ (153)
Valiota Šiaurės Kuoriejės vuona (KPW)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +8:30
-
Naprīgolnoms
Paskėlbta
Pripažėnta
nu Japuonėjės
1945 rogpjūtė 15
 
Interneta kuods .nie (rezervuots .kp)
Šalėis tel. kuods 850

Istuorėjė

taisītė

Ontruos svieta vainuos pabėnguo Kuoriejė palėka okupouta suovietu ėr amerėkėitiu karioumeniu. 1948 m. šalės bova padalīnta - kuomonėstā ožvaldė šiaurė, vuo pėitėni šmuota ėšluošė amerėkėitiu remiama kapitalėstėnė vėriausībė.

Ėr dabartėnēs čiesās anuos dėdlē nesotar - terp anū net ī irengta vėina magtīngiausē dežuruojamu robežiu svietė. Kuomonėstėnė Šiaurės Kuoriejė gasdėn sava kondoulėnė pruograma ciela svieta.

Puolitėnė sistema

taisītė

Nuors oficēlē Šiaurės Kuoriejė īr demuokratėnė valstībė, anuo ėš tėkrū vīroun tuotalėtarėnis riežėms. Čėštās vėinvaldis ė ofėcēlo Naciuonalėnė gīnības
komėteta pėrmėninks Kim Čen Uns, onsktiau bova anuo tievs Kim Čen Ėrs, bat oficēlē šalėis valduovs īr anuo tievs Kim Ėr Sens, katros mėrė 1994 m.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

taisītė
Abruozdielis:Subdivisions of North Korea (Lithuanian).svg
Šiaurės Kuoriejės admėnėstracėnis soskėrstīms

Šiaurės Kuoriejė īr soskėrstīta i 9 provincėjės, 3 īpatėngousios regijuonos ė 2 miestu savėvaldībės.

Provincėjės

taisītė
  • Čaganda provincėjė (Chagang-do)
  • Hamhion Pokta provincėjė (Hamgyŏng-pukto)
  • Hamhion Namda provincėjė (Hamgyŏng-namdo)
  • Hvanhė Pokta provincėjė (Hwanghae-pukto)
  • Hvanhė Namda provincėjė (Hwanghae-namdo)
  • Kanvuonda provincėjė (Kangwŏndo)
  • Pchenjan Pokta provincėjė (P'yŏngan-pukto)
  • Pchenjan Namda provincėjė (P'yŏngan-namdo)
  • Janganda provincėjė (Ryanggang-do)

Īpatėnė̄jė regijuonā

taisītė
  • Pramuonėnis Kaesŏng regijuons (Kaesŏng Kong-ŏp Chigu)
  • Torėstėnis Kŭmgangsan regijuons (Kŭmgangsan Kwangwang Chigu)
  • Īpatėngasis Sinŭiju adminėstracėnis regijuons (Sinŭiju T'ŭkpyŏl Haengjŏnggu)

Miestu savėvaldībės

taisītė