Ontra svieta vaina

Ontra svieta vaina notėka par XX o. vėdorė, nūg 1939 m. siejės 1 d. lėgė 1945 m. siejės 2 d. Ana bova pati dėdliausė ė žiauriausė vaina svieta isuorėjuo. Dalīvava nat 61 valstībė, vaina ējė ont 40 valstībiu terėtuorėju. Pagrėndėnė kuova vīka terp fašėstu (Vokėitėjė, Japuonėjė, Italėjė) ė sajongėninku (TSRS, JAV, JKKėnėjės). Par vaina žova nūg 70 lėgė 85 mėlėjuonu žmuoniū[1], daugiausē TSRS ė Kėnėjės gīvėntuoju.

Infobox collage for WWII.PNG

Lietova i vaina bova itraukta 1939 m. rogpjūtė 23 d. dėina, kumet palėka pasėrašīts Molotova-Ribentropa pakts. Palē anou pradiuo vėsa Lietova atiteka Vuokītėjės itakas sferā, ale pu vielesniu derību bova priskėrta TSRS. Vainā prasėdiejos, 1939 m. siejės 1 d. Lietovuos vīriausībė paskelbė neutralėteta. Spalė 10 dėina, vaduovaunontis sotartėm so TSRS, pri Lietovuos bova viel prijongts Vėlnios, vuo i grōžėntas terituorėjės ivesta 20 000 tarībėniu kareiviu. 1940 m. bėrželė 15 d. ėškart pu ultimatuma TSRS okupava, vuo rogpjūtė 3 d. aneksava Lietova — ijongė i TSRS sodieti.

Vainas veiksmā Lietovuo prasėdiejė 1941 m. bėrželė 22 d., kumet nacėstėnės Vuokītėjės karioumenė ožjėmė ciela Lietova. Tou pat čieso bova soorganėzouts Lietoviu aktīvėstu fronta antisuovėitėnis sokėlėms, palėka paskelbta laikėnuojė vīriausībė, katruos nacē napripažėna ė leida vēktė ligė rogpjūtė 5 dėinas. Lietova palėka Lietovuos generalėnė srėtėm Ostlanda šmuotė.

Naciu okupacėjės metu Lietovuo liuob vīkdėtė holokausts, diukuo palėka ėšžodītė ~95 % Lietovuos žīdu (195 000), da 30 000 prieteliu ėšvežta i koncentracėjės stuovīklas. Čieso meto vīka nedėdlis antinacėnis prīšėnėmasis, tonkiausē pasīvos.

1944 m. lėipa Rauduonuojė armiejė pradiejė veržtėis i Lietova. Lėipas 13 d. ožėmė Vėlniu, rogpjūtė 1 d. – Kauna, spalė 8 d. - Telšios, vuo spalė 23 d. bova ožėmta ciela Žemaitėjė. Paskotėnis ožjėmts Lietovuos šmuots, Klaipieda ė Koršiu Nerėjė, ožėmtė atėtėnkamā tėk 1945 m. sausi ė vasari.

Pu tuos vainuos palėkosė Šaltuojė vaina ožtroka mažne 50 metu.

ŠaltėnēKeisti