Jongtėnė Karalīstė

	Žemīnā
	Antarktėda \| Afrėka \| Australėjė ėr Okeanėjė \| Azėjė \| Euruopa \| Pėitū Amerėka \| Šiaurės Amerėka
	Euruopa
	Airėjė \| Albanėjė \| Andora \| Armienėjė \| Austrėjė \| Azėrbaidžians \| Baltarosėjė \| Belgėjė \| Bosnėjė ėr Hercuogovėna \| Bulgarėjė \| Čekėjė \| Danėjė \| Estėjė \| Graikėjė \| Grozėjė \| Islandėjė \| Ispanėjė \| Italėjė \| Jongtėnė Karalīstė \| Joudkalnėjė \| Kėpros \| Kroatėjė \| Latvėjė \| Lėnkėjė \| Lichtenštėins \| Lietova \| Lioksemborgs \| Malta \| Moldavėjė \| Muonaks \| Nīderlandā \| Norvegėjė \| Portugalėjė \| Prancūzėjė \| Romonėjė \| Rosėjė \| San Marins \| Serbėjė \| Slovakėjė \| Slovienėjė \| Soumėjė \| Šiaurės Makeduonėjė \| Švedėjė \| Šveicarėjė \| Torkėjė \| Okraina \| Vatikans \| Vengrėjė \| Vuokītėjė

United Kingdom of Great Britain
and Northern Ireland


Jongtėnės Karalīstės vieleva	Jongtėnės Karalīstės gerbs

Valstībėnis gimnos: Jongtėnės Karalīstės gimnos

Dėdliausis miests

Valstībės vaduovā

Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns

244 820 km² (76)
1,3%

Gīventuoju
- 2006 lėipa (progn.)
- Tonkoms

60 609 153 (22)
247,57 žm./km² (33)

BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou

2005 (pruogn.)
1 869,00 mlrd. $ (6)
30 900 $ (14)

Valiota

Svars sterlėngs (£)

Čiesa zuona
- Vasaras čiesos

UTC+0
UTC+1

Naprīgolnoms

Ikorta

1800

Interneta kuods

.uk (.gb)

Šalėis tel. kuods

44

Jongtėnė Dėdliuosės Brėtanėjės ė Šiaurės Airėjės Karalīstė (arbe truopnē Jongtėnė Karalīstė) īr valstībė vakarū Euruopuo.

Jongtėnė Karalīstė sosėskvarmava pu keliu unėjės aktu, ė sosėded ėš Onglėjės, Škuotėjės, Velsa, tēpuogė Šiaurės Airėjės provincėjės ėr keliū smolkesniū terituorėju vėsam svietė. Jongtėnė Karalīstė īr dėdliuojė Brėtu salīna (ėšskīros dėdlė Airėjės saluos šmuota, katra atsėskīrė nu Jongtėnės Karalīstės 1922 m.). Kornvalė grafīstė, isėkūrosė Kornvalė posiasalie, reikalaun savėvaldas, faktėškā īr liousa Mena sala Airėjės jūruo.

Istuorėjė Keisti

V-VI o. brėtu salas ožkariava onglosaksā. Pu 1066 m. nuormanu ožkariavėma pasėbėngė Onglėjės feodalėzacėjės laikuotarpis, šalės palėka sovienīta.

Škuotėjė ė Onglėjė kāp atskėras vėiningas valstībės sosėskvarmava X omžiou. Velsos bova valduoms Onglėjės nu 1284 m., vuo Onglėjės karalīstės dalėm patapa 1536 m. Nu 1603 m. Onglėjės ė Škuotėjes karalīstės toriejė vėina karalio, vuo 1707 m. sosėjongė i Dėdliuosės Brėtanėjės Karalīstė. 1801 m. ta karalīstė sosėjongė so Airėjės Karalīstė ė tēp bova ikorta Jongtėnė Dėdliuosės Brėtanėjės ė Airėjės Karalīstė. 1922 m. 26 Airėjės provincėjės sosėbūrė i liousa Airėjės Valstībė, vuo ėšlėkosės 6 (Šiaurės Airėjė arbe Alsteris) lėka Jongtėnie Karalīstie. Pu šiuo atsėskīrėma valstībė pervadinta i Jongtėnė Dėdliuosės Brėtanėjės ė Šiaurės Airėjės Karalīstė.

XIX o. Jongtėnė Karalīstė patapa svarbiausė pramuonėnė ė jūrėnė galībe svietė. Sava galībės vėršūnie brėtā ožjiemė 1/4 svieta terituorėjės. Pėrmuojė X o. posie Jongtėnė Karalīstė nusėlpa pu dvijū svieta vainū. Ontruojė omžiaus posie anuos imperėjė ėšėra, ale patė Karalīstė patapa muodernė ė klestontė Euruopas valstībė.

1973 m. Jongtėnė Karalīstė istuojė i Euruopas Sājonga, ale 2020 m. sausė 31 d. pu breksita ėšstuojė.

Geuograpėjė Keisti

Onglėjuo vīrau kalvuotas līgomas, tėktās šiaurės vakarūs ė šiaurie – kalnoutas vėituobės. Pagrėndėnė opė – Temzė, pagrėndėnē miestā – Luonduons, Bėrmėngems, Mančesteris, Šefėlds, Liverpolis, Līdsos, Brėstuolis).

Dėdliuojė dalės Velsa – kalnouta. Aukštiausė vėita – Snoudona vėršūnė (1 085 m vėrš jūras līgė). Glavnos miests ė regiuona suostėnė – Kardifs, esontės pėitėnie Velsa dali.

Škuotėjės pėitūs ė rītūs vīrau žemomas, vuo vakarūs ė šiaurie – kalnā. Aukštiausė vėita – Ben Nevis kalns (1 343 m). Ans tēpuogė īr ė aukštiausė vėita cieluo Jongtėnie Karalīstie. Pagrėndėnē miestā – Edėnborgs, Glazgos, Aberdīns.

Šiaurės Airėjė – kalvuota. Glabnė̄jē miestā – Belfastos ė Deris.

Admėnėstracėnis soskėrstīms Keisti

Jungtėnės Karalīstės žemielapis

Jongtėnė Karalīstė sosėded ėš 4 kraštū:

Onglėjė skėrstuoma i 9 regiuonos:

Kuožnos regijuons skėrstuoms i grafīstės. Atskėrā da ėšskėrams Dėdlīsės Luonduons.

Škuotėjė īr soskėrstīta i 32 grafīstės, Velsos – i 22 terituorėjes, vuo Šiaurės Airėjė – i 24 savėvaldībės, 2 miestus ė 6 provincėjės.

Akuonuomėka Keisti

Jongtėnė Karalīstė - vėina ėš septīniū pažongiausiu pramuonėniu šaliū. Be pramuonės valstībē dėdlē svarbės kuomercėniu paslaugū, banku, laivības ė kėtas speras. Ūkėnė veikla koncentrouta dėdliūsius svieta masta kuoncernus ė bankūs.

1990 m. Dėdliuojė Britanėjė ėšgava 92 mln. t naptuos ė ožiemė pėrma vėita Euruopuo. Ale kūlė ongliū ė gelžėis rūduos atsargas senk, diutuo kāp ė kėtas žalevas anas tenk isivežtė ėš kėtū šaliū.

Valstībė īr tarp 6 pėrmaujontiu šaliū vagol plėina ėšlīdėma. Ana tam tor īpatėngā palonkės sāligas. Dėdliausė plėina līdėma cėntrā īr Rītū Onglėjuo ė Vėdorė Škuotėjuo. Dėdliuojė Britanėjė niekam Euruopuo nenusileid vagol spalvuotūjū metalū ėšlīdėma, ale dėdliuojė aliomėnė, varė ė alava dalės īr atvežama ėš kėtū kraštū. Dėdliausės dėrbīklas dėrb Luondonė, Birmingemė, Brėstolie.

Klimats Keisti

Jūrėni klimata skvarmoun vīraujontės pernašas ėš Atlanta ė Brėtū salas gaubūnti Šiaurės Atlanta šėltuojė sruovie. Vėdotėnė metėnė temepratūra - 8 - 11 laipsniu. Žėimas šėltas, driegnas. Pot gūsingė viejē, vuo tėrštas mėglas īr vėsus metus.

Šalčiausė mienėsė vėdotėnė temperatūra vėsumet teigama. isėvīravos šiaurėniem uora masiem Škotėjuo žėima uors atšal ligė -18 laipsniū. Snėigt vėsuo saluo, ale Škotėjuo snėigs ėšsėlaika aplė 1 - 1,5 mien., vuo Onglėjės pėitūs ne ėlgiau kāp nedielė, diutuo žuolie tėn žalioun vėsus metus. Pavasaris ė roudou ėlgė, viejoutė, driegnė ė žvarbė. Vasaras viesės, vėdotėnė temperatūra 2-3 laipsnēs žemesnė nego tuoliau žemīnė esontiuos srėties. Krėtoliū ėškrīnt per vėsus metus, bet vakarėnie saluo dalie žėima anū būn dvėgobā daugiau nekāp vasara. Šalėis vakarūs driegna, diutuo tėn bluogiau aug javā.

Glabna Onglėkuonu bažninčės švėntuovė - Kentenberė katedra

Žmuonis Keisti

Aplė 81 % Jongtėnės Karalīstes žmuoniū īr onglā, dar gīven škuotū (aple 9,2 %), airiū (aple 2,4 %) ė kėtū tautībiū žmuoniū. Valstībie dėdlē aktoales naciuonalėnes biedas. Nėkāp nerimst sosėrėmėmā Šiaures Airėjuo tarp katalėku ė pruotestantu, katrėi tesas jau ėlga čiesa. Nu XIX o. vėdorė prasėdiejė masėnė emigracėjė ėš Brėtanėjės i Australėjė, Kanada, JAV, vuo pu Ontruos svieta vainuos i Dėdliouj Britanėj kuožnās metās atvīkst daug imėgrantu ėš vėsa svieta, pu 2004 m. kumet i Euruopas Sajung istuojė naujas narės ėš rītėnė Euruopas šmuota, i Jongtėnė Karalīstė atvīkst vės daugiau emėgrantū ėš naujūjū ES šaliū, tamė tarpė daug lietoviu ė žemaitiu.

Onglu kalba prigol germanu kalbū gropē. Ana īr populēriausia kalba svietė. Škuotā tor sava kalba, katra īr ėšlaikiosė senuosės gielu kalbuos elėmėntūs ė patīros skandėnavu kalbū itaka. Diutuo škuotu kalba geruokā skėras nu literatūrėnės onglu kalbuos.

Jongtėnė Karalīstė pasėžīm i tou, ka per 80% anuos prietėliū gīven miestūs ė vuos 2% tedėrb žemės ūkie. Aplė 40% miestūs gīvenontiu prietėliū gīven 8-niuos santalkuos' - aglomeracėjuos, ėš katrū kuožnuo gīven per milijuona prietėliū. Daugiausia Luondonė - aplė 14 mln.

Nu sena kraštė gīvoun prėvaluoma 5-12 metū vakū muokīma sėstema. Šalie prestižiškiausė īr Oksfuorda, Kembrėdža ė Mančesterė universitetā.

Kultūra Keisti

Iš Dėdliuosės Brtanėjės īr kėlė daug vėsam svietė puopulēriū rašītuojū - Vėljams Šekspīrs, Džuordžos Bairuons, Danielios Defo, Džuonatans Svėfts, Valteris Skuots, Čarlzos Dikensos, Bernards Šo, Džuons Guolsvuortis, Džuordžos Oldridžos, Džuona Rouling, Agata Kristi ė daug kėtū.

Jongtėnie Karalīstie prasėdiejė šiolaikėnės mozėkas era, kator pradiejė gropė „The Beatles“. Vieliau daug popolēroma sosėlaukė gropės „Queen“, „Rolling Stones“, „Pink Floyd“ ė daug kėtū.

Brėtū saluos padėrbta daug muoksla ė teknėkas ėšradėmū. Fėzėks Izaoks Niutuons, gara varėklė ėšradies Džeimsos Vats, gelžkelė kūries Džuordžos Stivensuons, bioluogs Čarlzos Darvins, žīmė keliautuojē Džeimsos Kuks, Deivėds Livingstuons, R. Skuots, televėzėjės koriejā R. Vuotsuons-Vats ė Dž. Berds - čė tiktās dalės vėsame svietė garsiū muokslėninku ė vėsė anėi īr kėlėma ėš Brėtanėjės.