At'darītė pagrėndėni meniū
República Portuguesa
Portugalijos vieleva Portugalijos herbs
Portugalijos vieleva Portugalijos herbs
Valstībėnis himnos: Portugalijos himnos
Puortogalėjė žemielapie
Valstībėnė kalba partugalu
Suostėnė Lisabuona
Dėdliausis miests Lisabuona
Valstībės vaduovā Aníbal Cavaco Silva
Prezidents
Pedro Passos Coelho
Mėnėstros Pėrmininks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
92 391 km² (109)
0,5%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
10 605 870 (75)
114,79 žm./km² (64)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
196,30 mlrd. $ (39)
18 600 $ (40)
Valiota Euras (€)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC+0
UTC+1
Naprīgolnoms
-
-
-
Interneta kuods .pt
Šalėis tel. kuods 351

Portugalėjė (Portugal)- pėitvakariu Euruopas valstībė. Ona tor robežio tik so Ispanėje, kėtas anuos sėinas skalaun Atlonta ondėnīns. Portugalėjė īr labiausē nu Lietovuos notuolos Euruopas valstībė.

IstuorėjėTaisītė

Portugalėjė lėgė XV-XVI omžious bova paprasta valstībė, bet tas omžēs palėka labā magtīnga jūrėne valstībe. Vėliau seke nuosmokis. Portugala sava tortos prarada daugiausē XVIII-XIX omžiū sanduruo, tam daug itakas toriejė 1755 m. žemes drebiejėms, sunaikėnes suostėn Lisabuona, uokopacėjė Napuoleuona karū meto ė dėdliauses kuoluonėjės Brazilėjes liousoma paskelbėms 1822 m. 1910 m. revoliucėjė panaikėna šalie monarchėjė. Vieliau seke zars šešė represėne rėžėma dešimtmetē. 1974 m. pradietas dėdles demokratėnes refuormas pu katrū suteikts liousoms vėsuom Afrėkuo turietom kolonėjuom. 1986 m. Portugalėjė prėsėjong pri Euruopas Sājungas bendrėjes.

Kėta informacėjėTaisītė

  • Ėlgeuses opes: Douro (Portugalėjuo 320 km, bendrs ėlgis 895 km), Tejo (Portugalėjuo 280 km, bendrs ėlgis 1007 km.).
  • Valdīma fuorma: parlamentėnė respoblėka.
  • Admėnėstracėnis soskėrstīms: 18 apīgardu ė do autonomėnē regijuonā (Azuorā ė Madėira).
  • Gīventuojē: 9,9 mln. Miestūs 35%.
  • Etnėnes grupes: Portogalā 99,5%, kėtė 0,5%
  • Raštėngoms: 90%
  • Religėjės: Ruomas katalėkā 94,5%, liuosamanē 3,8%, pruotestantā ė kėtė - 1,7%.

NūruodasTaisītė