Puortogalėjė
| República Portuguesa | |||||
| |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | partugalu | ||||
| Suostėnė | Lisabuona | ||||
| Dėdliausis miests | Lisabuona | ||||
| Valstībės vaduovā | Marcelo Rebelo de Sousa Prezidėnts
António Costa Ministros Pėrmėninks
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
92 391 km² (109) 0,5% | ||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
10 605 870 (75) 114,79 žm./km² (64) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2005 (progn.) 196,30 mlrd. $ (39) 18 600 $ (40) | ||||
| Valiota | Euras (€) | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC+0 UTC+1 | ||||
| Naprīgolnoms -
|
- - | ||||
| Interneta kuods | .pt | ||||
| Šalėis tel. kuods | 351 | ||||
Portugalėjė (puort. Portugal), oficēlē Portugalėjės Respoblėka (puort. República Portuguesa) īr pėitvakariu Euruopas valstībė. Ona tor robežio tik so Ispanėjė, kėtas anuos robežiaus skalaun Atlonta ondėnīns. Portugalėjė īr labiausē nu Lietovuos nutuolos Euruopas valstībė. Prigol ES ė NATO.
Istuorėjė
taisītėSkaituoma, ka šalėis terituorėjuo žmuonis gīvena da prīšistuorėnēs čiesās. Seniausė artefaktā prigol šešta tūkstontmeti pr. Kr. Pėrmamė tūkstontmetie pr. Kr. i nūdėinas Puortogalėjė atsėkraustė keltu ėr iberu tautas, II o. pr. Kr. regijuona pradiejė kontruolioutė ruomienā, V-VIII omžiuo - germanu ė alanu gėntīs. VIII o. ėšsėveržė mosolmuonā, ale islama vėišpatīstė ėšstūmė krėkštiuonėška Rekonkista. Krėkštiuonē galotėnā Puortogalėjė atsėjiemė pu Fara ožjiemėma 1238-1249 m. Tas čiesos īr skaituoms nūdėinas Puortogalėjės skvarmavėmuosė pradžė - nug Leuona karalėjės grafīstė IX o. lėgė sovereniuos šalėis (karalīstės) 1143 m., pu Zamuoras sotarėma.
Portugalėjė lėgė XV-XVI omžiaus bova paprasta valstībė, ale tas omžēs pavėrta i dėdlē magtīnga jūrėnė valstībė. Vieliau sekė nuosmokis. Portugalā sava tortus prarada daugiausē XVIII-XIX omžiū sandūruo, tam daug itakas toriejė 1755 m. žemės kostiejėms, sunaikėnės suostėnė Lisabuona, uokopacėjė Napuoleuona vainū čieso ė dėdliausės kuoluonėjės Brazilėjes liousoma paskelbėms 1822 m. 1910 m. revoliucėjė panaikėna šalie muonarkėjė. Vieliau sekė zars šešė represėnė rėžėma dešimtmetē. 1974 m. pradietas dėdlės demuokratėnės refuormas pu katrū suteikts liousoms vėsuom Afrėkuo torietom koluonėjuom. 1986 m. Portugalėjė prisėjong pri Euruopas Sājungas bendrėjės.
Geuograpėjė
taisītėPortugalėjuo īr vakariausis žemīnėnės Euruopas poškis – Ouluos kīšolīs. Šalės ožjem šėštadali Pirienu posėsalė, vuo kaimīnīstie esontė Ispanėjė ožjem lėkosi šmuota. Ėš pėitū ė vakarū šalėis krontus skalaun Atlonta ondėnīns. Tamė ondėnīnė īr Portugalėjē prigolontės Azuoru salas ė Madėiras salas. Azuoru saluosė īr aukštiausė veršokalnė šalie - Pika kalns.
Ėlgiausės opės - Douro (Portugalėjuo 320 km, bendrs ėlgoms 895 km), Tejo (Portugalėjuo 280 km, bendrs ėlgoms 1007 km.)
Akuonuomėka
taisītėTonkē prekiaun so ES šalėm - 2015 m. doumenėm, 72,8 % ekspuorta ėš Portugalėjės ēn i ES šalis, vuo 76,5 % impuorta - tēpuogė per ES šalis.
Dėdliausi BVP šmuota padėrb paslaugū sektuorios (78,1 %). Pramuonė sodara 19,7 % BVP, vuo žemės ūkis - 2,2 %.[1]
Nu XX o. dešimtuojė dešimtmetė veikē vīsta atsėnaujėnontė energetėka. 2023 m. šalės daugiau kāp do trečdalio vėsas elektras energėjės pasėdėrba ėš atsėnaujėnontiu energėjės šalteniu, ėš katrū dėdliausė šmuotā - hidroenergėjė (mažne 30 %), viejė energėjė (mažne 27 %) ė saulės elektrėnės (11 %).
Žmuonis
taisītė2021 m. groudė 31 d. šalie gīvena 10,4 mln. gīvėntuoju. Vėdotėnė gīvenėma trokmie - 82,47 m. Šalės īr pakankamā huomuogenėška - 95 % gīvėntuoju sodara etnėnē portugalā. Tēpuogė gīven nemažā brazilu. 67 % šalėis gīvėntuoju gīvėn miestūs. Raštėngoms īr prigavės 99,62 %.
Glabna viera - Ruomas katalėku (80,2 %), liuosamanē 14%, pruotestantā ė kėtė krėkštiuonē - 4,6%.
Adminėstracėnis soskėrstīms
taisītėPortugalėjė soskėrstīta i 18 apīgardu ė do autonomėnio regijuono (Azuorā ė Madėira) īr.
Dėdliausė miestā
taisītė| Vėita | Miests | Apīgarda | Gīvėntuoju skaitlios | Vėita | Miests | Apīgarda | Gīvėntuoju skaitlios | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Lisabuona | Lisabuona | 547 631 | 11 | Gimarainša | Braga | 158 124 | |
| 2 | Vilanova de Gaja | Ports | 392 295 | 12 | Odivelaša | Lisabuona | 144 549 | |
| 3 | Ports | Portu | 237 584 | 13 | Koimbra | Koimbra | 143 396 | |
| 4 | Loriša | Lisabuona | 205 054 | 14 | Vilafranka di Šira | Lisabuona | 136 886 | |
| 5 | Braga | Braga | 181 494 | 15 | Vilanova di Famalikauna | Braga | 133 832 | |
| 6 | Matozinjošos | Ports | 175 478 | 16 | Leirėjė | Leirėjė | 126 879 | |
| 7 | Amadora | Lisabuona | 175 136 | 17 | Setubals | Setubals | 121 185 | |
| 8 | Almada | Setubals | 174 030 | 18 | Barseluša | Braga | 120 391 | |
| 9 | Gondomara | Ports | 168 027 | 19 | Funšala | Madėira | 111 892 | |
| 10 | Seišala | Setubals | 158 269 | 20 | Viziejos | Viziejos | 99 274 |
Puolitėka
taisītėValdīma skvarma - posiau prezidėntinė respoblėka. Ana šalie īr isėgaliejosė nu pat 1976 m., kumet šalės ratifėkava demuokratėnė konstitucėjė.
Šaltenē
taisītėNūruodas
taisītė- Gėds aple Puortogalėjė Onglu, puortogalu, ispanu ė prancūzu kalbuom
- 535 Portugalėjės žemielapiu (140 miestu)
- Portugalia.org - Portugalėjes vaizdā
- Weather forecast
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |