Wikipedia

Prancūzėjė

République Française
Prancūzėjės vieleva Prancūzėjės gerbs
Prancūzėjės vieleva Prancūzėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Prancūzėjės gimnos
Prancūzėjė žemielapie
Valstībėnė kalba prancūzu
Suostėnė Parīžios
Dėdliausis miests Parīžios
Valstībės vaduovā Emanuelis Makrons Michel Barnier
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns 		 
643 427 km² (41)
0,26%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (pruogn.)
 - Tonkoms 		 
62 752 136 (20)
97,53 žm./km² (76)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou 		2006 (pruogn.)
1 871,00 mlrd. $ (7)
30 100 $ (23)
Valiota Euras
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos		 UTC+1 (CET)
UTC+2
Naprīgolnoms
ikorta
 Verdena taika
843
Interneta kuods .fr
Šalėis tel. kuods +33

Prancūzėjės Respoblėka, Prancūzėjė (prancūzėškā République Française, La France) īr šalės Euruopuo, ES ė NATO narė. Prancūzėjės krontus skalaun Atlanta ondėnīns ė Vėdoržemė jūra. Pėitūs tor robežio so Ispanėjė, šiaurie so Vuokītėjė, Belgėjė, Lioksemborgo, Šveicarėjė, Monako, Andora, vuo rītūs - so Italėjė. Diel terituorėjės skvarmas patīs prancūzā sava šali čiesās vadėn šešėkompio (L'Hexagone).

Prancūzėjės pavadėnėms kėlėma ėš franku, vėinuos germanu gėntėis, varda. Frankā dabartėnės Prancūzėjės terituorėjuo pasėruodė ė anon ožvaldė pu Vakarū Ruomas Imperėjės žlogėma.

Istuorėjė

taisītė

Pėrmė̄jė rašītėnē šaltenē, karėi pateik žėniū aplė Prancūzėjės terituorėjuo gīvenosės gėntis, īr graikū. Maždaug nu Žalvarė omžiaus dabartėnės Prancūzėjės terituorėjė bova apgīvendėnta galu (keltu gėntės).

I. o. pr. Kr. vėdorie Ruoma ožkariava Galėjė, ale V o. dabartėnė Prancūzėjės terituorėjė palėka glabna Franku valstībės dalėm.

Vagol Verdena sotarti 843 m. sokorta Vakarū Frankū karalīstė ožjiemė terituorėjė, paviedė i dabartėnės Prancūzėjės. Nu X. o. šalės praded vadėntėis Prancūzėjė. Ligė XII o. vėdorė šalie vīrava feuodalėnis sosėskaldīms.

1337 m. prasėdiejė Šėmtmetėnė vaina, katra so pertraukuom troka mažne 100 metū. Anamė baisē pasireiškė toukart da paprasta valstėitė Žana d'Ark. Ta vaina bova paskojis karaliaus Karuolė VII žėngsnis vėinėjont Prancūzėjė - ėšvėjos onglos iš Prancūzėjės žėmiu bova galotėnā pripažėnta karaliaus valdžia ė prietėlems atsėrada tautėnės savėmuonės jausmos. Vaina pasibėngė 1457 m.

1792 m. ivīka Dėdliuojė Prancūzėjės revoliucėjė, par katruo šalės palėka respoblėka. 1799 m. valdžė i sava ronkas pajiemė Napoleuons Buonaparts, katros miegėna ožkariautė vėsa Euruopa.

Puolitėnė sėstėma

taisītė

Dabartėnė kuonstitucėjė bova prijėmta 1958 m. siejės 28 d.

Istatīmu leidamuojė valdžė - Naciuonalėnė Asambliejė (Assemblée Nationale), katruo dėrb 5 metū kadencėjė ėšrinktė deputatā. Dalės istatīmū leidžiamuosės valdžiuos prigol Senatou.

Geuograpėjė

taisītė

Prancūzėjē būdėngė baisē ivairūs kraštuovaizdē, pradedont nu pakrontės līgomū šiaurie ė vakarūs, kor Prancūzėjė skalaun Šiaurės jūra ė Atlanta ondėnīns, bėngont kalnū grondėniem pėitūs (Pirienā) ė pėitrītiūs (Alpės), kor īr aukštiausė Euruopas vėršokalnė - Muonblans (4810 m).

Tarp tū kraštuovaizdiu isiterposės līgomas ė kalnā, tuokėi kāp Cėntrėnis masīvs a Vuogiezā ė ėš anū ėštekontiu opiū baseinā - Luaras, Ruonas, Garuonas ė Senas.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

taisītė
 
Francia, 1703

Prancūzėjė soskėrstīta i 13 žemīnėnės Prancūzėjės regijuonus (région de France métropolitaine) ė 5 ožjūrė regijuonus (régions d’outre–mer). Regijuonus sodara 100 departamėntu. Tēpuogė īr kuolektīvėnės terituorėjės (Collectivités territoriales) ė pėitėnės ė antarktėkas terituorėjės.

Žemīna terituorėjės:

  • Akvėtanėjė-Lėmozens-Puatū-Šarants (Aquitaine-Limousin-Poitou–Charentes)
  • Bretanė (Bretagne)
  • Borgondėjė-Franš-Kontie (Bourgogne-Franche–Comté)
  • Cėntros (Centre)
  • Elzasos-Šampanė-Ardienā-Lotaringėjė (Alsace-Champagne–Ardenne-Lorraine)
  • Il de Fransos (Île–de–France)
  • Kuorsėka (Corse)
  • Langeduoks-Rosėjuons-Vėdorė Pėrienā (Languedoc–Roussillon-Midi–Pīrénées)
  • Luaras kraštos (Paīs–de–la–Loire)
  • Nuormandėjė (Normandie)
  • Overnė-Ruona-Alpės (Auvergne-Rhône–Alpes)
  • Provansos-Alpės-Žīdrāsis kronts (Provence–Alpes–Côte d’Azur)
  • Šiaurė-Pa de Kalie-Pėkardėjė (Nord–Pas–de–Calais-Picardie)

Ožjūrė departamėntā (Départements d’outre mer):

Miestā

taisītė

Parašītė dėdliausė šalėis miestā vagol gīvėntuoju skaitlio.

  1. Parīžios (prancūzėškā Paris), 13 114 718 gīv.
  2. Lijons (prancūzėškā Lyon), 2 280 845 gīv.
  3. Marselis (prancūzėškā Marseille), 1 873 270 gīv.
  4. Lilė (prancūzėškā Lille), 1 510 079 gīv.
  5. Tulūza (prancūzėškā Toulouse), 1 454 158 gīv.
  6. Bordo (prancūzėškā Bordeaux, 1 363 711 16 gīv.
  7. Nants (prancūzėškā Nantes), 1 011 020 gīv.
  8. Strasbūrs (prancūzėškā Strasbourg, 853 110 gīv.
  9. Monpeljė (prancūzėškā Montpellier), 801 595 gīv.
  10. Rens (prancūzėškā Rennes), 755 668 gīv.

Akuonuomėka

taisītė

Prancūzėjės akuonuomėka vertėnama kāp devėnta aba dešėmta vagol dėdoma svieta. Svieta Prekības Organizacėjės doumenīm, Prancūzėjė vagol ekspuorta apėmtis 2009 m. ožjiemė 6 vėita. Prancūzėjė palėikt svarbė kondoulėnės energėjės dėrbėntuojė. Terp G7 šaliū īr mažiausē onglėis dijoksėdo tročėjonti valstībė.

Prancūzėjė ožjėm pėrma vėita vagol torėstu skaitlio - šali 2018 m. aplonkė 89,4 mln. torėstu.

Demuograpėjė

taisītė

Nu prīšistuorėnė čiesa Prancūzėjė bova prekības, mėgracėju ėr isiveržėmū šakėnė. Ketorės pagrėndėnės Euruopas etnėnės gropės - pruokeltā, keltā (galā ė bretuonā), luotīnā ė germanā (frankā, borgundā, vikingā, vestguotā) maišies tarposavie. Vuo nu XIX o. prasėdiejė nauja mėgrantu bonga, daugiausē anėi bova italā, ispanā, belgā, puortugalā, lėnkā, armienā, tēpuogė žīdā iš Rītū Euruopas.

Pu Ontruosės svieta vainuos prasėdiejė ganietėnā dėdlė imigracėjė ėš Tretiuojė svieta šaliū, īpatingā daug prieteliu atvīka ėš bovosiu Prancūzėjės koluonėju. Vėsas tuos imigracėju bongas padėrba Prancūzėjė etnėškā vėina ėš ivairiausiū Euruopas šaliū. Nepaisont tuo, vės dar gajos Prancūzėjės, kāp galu valstībės, stereotėps. Pažīmietėna tēpuogė tas, ka imigrantā ėš kėtū Euruopas valstībiū grētiau integrounas i valstībės akuonuomėni, koltūrėni ė suocēlėni gīvenėma, nekāp Tretiuojė svieta šaliū atvīkielē.

Vagol gīventuojū skaitlio Prancūzėjė užjem tretė vėita Euruopuo pu Rosėjės ė Vuokītėjės.

Krėkštiuonē sodara aplė 51,1 %, musulmuonā 5,6 %, žīdā 0,8 % gīvėntuoju.

 
Prancūzėjės sėmbuolis - Eifelė buokšts Parīžiou

Koltūra

taisītė

Prancūzėjės koltūra neabejuotėnā īr vėina iš dėdliausiū, seniausiū ė vairiausiu Euruopas koltūru. Prancūzėjės koltūrėnės puozicėjės bova ėškėvuotas da vėdoromžēs. Ipatėngā Prancūzėjės koltūrėnis vaidmou sostėpriejė XVII o., katros Euruopuo laikuoms Prancūzėjės omžiom. Prancūzėjės karaliaus dvars vėsā Euruopā diktava madas ė taisīklės (maduos, tēpuogė ė mena repotacėjė, Parīžios siekmėngā ėšlaika ligė pat dabartėnė čiesa). Būtent toukart prancūzū kalba patapa vėsū cėvėlėzoutu aristuokratū, dėpluomatu ė paprastiausē ėšsėlavėnosiu prieteliu bėndravėma kalba.

Ė šėndėi Prancūzėjuo gal atrastė daugībė arkitektūras pamėnklu - nu ruomantėkas ligė muodernėzma. Prancūzėjės intelektualėnis gīvenėms klestė jau nu XVIII o. enciklopedisū čiesu. XIX ė XX o. sandūruo dailie ivīka dėdlės reikšmies pruoveržis - sosėkūrė impresiuonėstu muokīkla, katruos ožvado tapa Kluods Muonė. Žīmiausis anuo abruozdos - „Ondėns lelėjės“.

Prancūzū literatūras istuorėjuo vielgė gauso svieta garsa pavardiū. Ožtėnk pamėnavuotė „Trėjū moškėitėninku“ ė „Grafa Muontekrista“ autuorio Aleksandra Diuma, „Parīžiaus katedras“ autuorio Vėktuora Hugo arbe „20 000 mīliū pu ondėnio“ autuorio Žiuli Verna. Ėš feluosuopu mėlžėnėška duovi Vakarū fėluosuopėjē palėka Renė Dekarts, Paskalis, Mėšelis Fuko, Žans Polis Sartros, Albers Kamiu ė kėtė.

Spuorts

taisītė

Prancūzėjuo kuožnās metās īr organėzounams Tour de France. Tēpuogė tonkē žaidams fotbuols, Prancūzėjė tor magtīngas fotbuola ė krepšėnė kuomandas. Prancūzėjuo 1938 m. vīka III svieta fotbuola čempijuonats, 1960 m. – I Euruopas fotbuola čempijuonats, 1984 m. – VII Euruopas fotbuola čempijuonats, 1998 m. – XVI svieta fotbuola čempijuonats, 2016 m. - XV Euruopas fotbuola čempijuonats.

Parīžiuo do sīkio organėzoutas Olimpėnės žaidīnės: 1900 ė 1924 m., vuo 2024 m. žaidīnės Parīžiuo vīks treti sīki.

Nūruodas

taisītė


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė

Gautė ėš „https://bat-smg.wikipedia.org/w/index.php?title=Prancūzėjė&oldid=361602“