At'darītė pagrėndėni meniū
République Française
Prancūzėjės vieleva Prancūzėjės herbs
Prancūzėjės vieleva Prancūzėjės herbs
Valstībėnis himnos: Prancūzėjės himnos
Prancūzėjė žemielapie
Valstībėnė kalba prancūzu
Suostėnė Parīžios
Dėdliausis miests Parīžios
Valstībės vaduovā Fransua Olēnds Manuėls Vals
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
643 427 km² (41)
0,26%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (purogn.)
 - Tonkoms
 
62 752 136 (20)
97,53 žm./km² (76)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (pruogn.)
1 871,00 mlrd. $ (7)
30 100 $ (23)
Valiota Euras
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC+1 (CET)
UTC+2
Naprīgolnoms
ikorta
Verdena taika
843
Interneta kuods .fr
Šalėis tel. kuods +33

Prancūzėjės Respoblėka, Prancūzėjė (pranc. République Française, La France) īr šalės Euruopuo, ES ė NATO narė. Prancūzėjės krontus skalaun Atlanta ondėnīns ė Vėdoržemė jūra. Pėitūs tor robežio so Ėspanėjė, šiaurie so Vuokītėjė, Belgėjė, Lioksemborgo, Šveicarėjė, Monako, Andora, vuo rītūs - so Italėjė. Diel terėtuorėjės skvarms patīs prancūzā sava šali čiesās vadėn šešiakampio (L'Hexagone).

Prancūzėjės pavadėnėms kėlėma ėš franku, vėinuos germanu gėntėis, varda. Frankā dabartėnės Prancūzėjės terėtuorėjuo pasėruodė ė anon ožvaldė pu Vakarū Ruomas Imperėjės žlogėma.

Torėnīs

IstuorėjėėTaisītė

Pėrmė̄jė rašītėnē šaltėnē, karėi pateik žėniū aplė Prancūzėjės terėtuorėjuo gīvenosės gėntis, īr graikū. Maždaug nu Žalvarė omžiaus dabartėnės Prancūzėjės terėtuorėjė bova apgīvendėnta galu (keltu).

I. o. pr. Kr. vėdorie Galėjė ožkariava Ruoma, ale V o. dabartėnė Prancūzėjės terituorėjė patapa pagrėndėnė Franku valstībės dalėm.

Vagol Verdena sotarti 843 m. sokorta Vakarū Frankū karalīstė ožjiemė terituorėjė, paviedė i dabartėnės Prancūzėjės. Nu X. o. šalės praded vadėntėis Prancūzėjė. Ligė XII o. vėdorė šalie vīrava feuodalėnis sosėskaldīms.

1337 m. prasėdiejė Šėmtmetėnė vaina, katra so pertraukuom troka mažne 100 metū. Anamė baisē pasireiškė toukart da paprasta valstėitė Žana d'Ark. Ta vaina bova paskojis karaliaus Karuolė VII žėngsnis vėinėjont Prancūzėjė - ėšvėjos onglos iš Prancūzėjės žėmiu bova galotėnā pripažėnta karaliaus valdžia ė prietėlems atsėrada tautėnės savėmuonės jausmos. Vaina pasibėngė 1457 m.

1792 m. ivīka Dėdliuojė Prancūzėjės revuoliocėjė per katruo šalės patapa respoblėka. 1799 m. valdžė i sava ronkas pajiemė Napoleuons Buonaparts, katros miegėna ožkariautė vėsa Euruopa.

Puolitėnė sėstėmaTaisītė

Dabartėnė kuonstitucėjė bova prijėmta 1958 m. rogsiejė 28 d.

Istatīmu leidamuojė valdžė - Naciuonalėnė Asambliejė (Assemblée Nationale), katruo dėrb 5 metū kadencėjė ėšrinktė deputatā. Dalės istatīmū leidžiamuosės valdžiuos prigol Senatou.

GeuograpėjėTaisītė

Prancūzėjē būdėngė baisē ivairūs kraštuovaizdē, pradedont nu pakrontės līgomū šiaurie ė vakarūs, kor Prancūzėjė skalaun Šiaurės jūra ė Atlanta ondėnīns, bėngont kalnū grondėniem pėitūs (Pirienā) ė pėitrītiūs (Alpės), kor īr aukštiausė Euruopas vėršokalnė - Muonblans (4810 m).

Tarp tū kraštuovaizdiu isiterposės līgomas ė kalnā, tuokėi kāp Cėntrėnis masīvs a Vuogiezā ė ėš anū ėštekontiu opiū baseinā - Luaras, Ruonas, Garuonas ė Senas.

Admėnėstracėnis soskėrstīmsTaisītė

 
Francia, 1703

Prancūzėjė soskīrstīta i 13 žemīnėnės Prancūzėjės regėjuonus (région de France métropolitaine) ė 5 ožjūrė regėjuonus (régions d’outre–mer). Regėjuonus sodara 100 departamėntu. Tēpuogė īr kuolektīvėnės terėtuorėjės (Collectivités territoriales) ė pėitėnės ė antarktėkas terėtuorėjės.

Žemīna terėtuorėjės:

  • Akvėtanėjė-Lėmozens-Puatū-Šarants (Aquitaine-Limousin-Poitou–Charentes)
  • Bretanė (Bretagne)
  • Borgondėjė-Franš-Kontie (Bourgogne-Franche–Comté)
  • Cėntros (Centre)
  • Elzasos-Šampanė-Ardienā-Lotaringėjė (Alsace-Champagne–Ardenne-Lorraine)
  • Il de Fransos (Île–de–France)
  • Kuorsėka (Corse)
  • Langeduoks-Rosėjuons-Vėdorė Pėrienā (Languedoc–Roussillon-Midi–Pīrénées)
  • Luaras kraštos (Paīs–de–la–Loire)
  • Nuormandėjė (Normandie)
  • Overnė-Ruona-Alpės (Auvergne-Rhône–Alpes)
  • Provansos-Alpės-Žīdrāsis kronts (Provence–Alpes–Côte d’Azur)
  • Šiaurė-Pa de Kalie-Pėkardėjė (Nord–Pas–de–Calais-Picardie)

Ožjūrė departamėntā (Départements d’outre mer):

AkuonuomėkaTaisītė

Prancūzėjės akuonuomėka vertėnama kāp pėnkta vagol dėdoma svietė, pu JAV, Kėnėjės, Japuonėjės ė Vuokītėjės. Svieta Prekības Uorganėzacėjės doumenīm, Prancūzėjė vagol ekspuorta apėmtis 2009 m. ožjiemė 6 vėit.

Prancūzėjė ožjėm 1 vėita vagol torėstu skaitlio - šali per metos aplonka aplė 82 mln. torėstu.

DemuograpėjėTaisītė

Nu prīšistuorėnė čiesa Prancūzėjė bova prekības, mėgracėju ė isiveržėmū šakėnė. Ketorės pagrėndėnės Euruopas etnėnės gropės - pruokeltā, keltā (galā ė bretuonā), luotīnā ė germanā (frankā, borgundā, vikingā, vestguotā) maišies tarposavie. Vuo nu XIX o. prasidiejė nauja mėgrantu banga, daugiausē anėi bova italā, ispanā, belgā, puortugalā, lėnkā, armienā, tēpuogė žīdā iš Rītū Euruopas.

Pu Ontruosės svieta vainuos prasidiejė ganietėnā dėdlė imigracėjė ėš Tretiuojė svieta šaliū, īpatingā daug prieteliu atvīka ėš bovosiu Prancūzėjės koluonėju. Vėsas tuos imigracėju bangas padėrba Prancūzėjė etnėškā vėina ėš ivairiausiū Euruopas šaliū. Nepaisont tuo, vės dar gajos Prancūzėjės, kāp galu valstībės, stereuotėps. Pažīmietėna ė tas, ka imigrantā iš kėtū Euruopas valstībiū greitiau integrounas i valstībės ekonuomini, koltūrini ė suocēlėni gīvenėma nekāp Tretiuojė svieta šaliū atvīkielē.

Vagol gīventuojū skaitlio Prancūzėjė užjem tretė vėita Euruopuo pu Rosėjės ė Vuokėtėjės.

Katalėkā sodara aplė 80 %, musulmuonā 5–10%, pruotestantā 2 %, žīdā 1 % gīventuojū.

 
Prancūzėjės sėmbuolis - Eifelė buokšts Parīžiou

KoltūraTaisītė

Prancūzėjės koltūra neabejuotėnā īr vėina iš dėdliausiū, seniausiū ė svarbiausiū Euruopas koltūru. Prancūzėjės koltūrėnės puozicėjės bova ėškėvuotas da vėdoromžēs. Ipatėngā Prancūzėjės koltūrėnis vaidmou sostėpriejė XVII o., katros Euruopuo laikuoms Prancūzėjės omžiom. Prancūzėjės karaliaus dvars vėsā Euruopā diktava madas ė taisīklės (maduos, tēpuogė ė mena repotacėjė, Parīžios sėkmingā ėšlaika ligė pat dabartėnė čiesa). Būtent toukart prancūzū kalba patapa vėsū cėvėlėzoutu aristuokratū, dėpluomatu ė paprastiausē ėšsėlavėnosiu prieteliu bėndravėma kalba.

Ė šėndėi Prancūzėjuo gal atrastė daugībė arkitektūras pamėnklu - nu ruomantėkas ligė muodernėzma. Prancūzėjės intelektualėnis gīvenėms klestė jau nu XVIII o. enciklopedisū čiesu. XIX ė XX o. sandūruo dailie ivīka dėdlės reikšmies pruoveržis - sosėkūrė impresiuonėstu muokīkla, katruos ožvado tapa Kluods Muonė (Claude Monet). Žīmiausis anuo abruozdos - „Ondėns lelėjės“.

Prancūzū literatūras istuorėjuo vielgė gauso svieta garsa pavardiū. Ožtėnk pamėnavuotė „Trėjū muškietėninku“ ė „Grafa Muontekrista“ autuorio Aleksandra Diuma, „Parīžiaus katedras“ autuorio Vėktuora Hugo arbe „20 000 mīliū pu ondėnio“ autuorio Žiuli Verna.

NūruodasTaisītė