Armienėjė

Հայաստանի Հանրապետություն Hayastani Hanrapetut’yun
Armienėjės vieleva Armienėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Armienėjės gimnos
Valstībėnė kalba	armienu
Suostėnė	Jerevans
Dėdliausis miests	Jerevans
Valstībės vaduovā	Vahagn Khachaturyan (Վահագն Խաչատուրյան) Prėzidėnts Nikol Pashinyan (Նիկոլ Փաշինյան) Premjeras
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	29 743 km² (138) 4,1%
Gīventuoju  - 2021 lėipa (progn.)  - Tonkoms	2 963 900 (137) 101,5 žm./km² (99)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2014 (progn.) 15,99 mlrd. $ (124) 5 400 $ (99)
Valiota	drams (AMD)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +4 UTC +5
Naprīgolnoms Paskelbta	nū TSRS 1991 siejės 23
Interneta kuods	.am
Šalėis tel. kuods	374

Armienėjė īr valstībė Azėjuo, Ožkaukazie. Robežioujas so Torkėjė, Grozėjė, Azėrbaidžiano, Grozėjė ėr Irano.

Istuorėjė

Ton īr dėdlē sena šalės. vėina pėrmū šaliū, katron ėšplėta krėkštiuonībė. Pėrmuojė šalėis ėkorėma data īr 2492 m. pr. Kr. Tor ėlgas, dailias tradėcėjės. 1915 m. dėdlis šmuots armienu žova par torku-uosmanu sorengta armienu tautuos genuocėda. XX o. Armienėjė ožgroubė buolševėkā ė tēp šalis palėka SSRS sodėitie. Liousa Armienėjė palėka 1991 m. Šalės īr Liousū Valstībiu Sandraugas narie.

Geuograpėjė

Armienėjė īr kalnū valstībė, dėdlis šmuots šalėis īr Kaukaza kalnūs. Ton šalės īr aktīviou sėismėnie zuono. Šalėi tonkē notīnk baisos žemės drebiejiemā. Labā magtīngs drebiejėms notėka 1989 m.

Akanuomėka

Valstībė nie dėdlē baguota, vuo akanuomėka īr slabna. Armienėjė laika sava stratėgėniu partnėriu Rosėjė.

Žmuonis

Dėdliuojė gausoma žmuoniū - armienā, da gīven jazidū, rosu, ė kėtū tautū žmuoniū, bat nagausē.

Terptautėnē santīkē

Armienėjė tor prastos santīkios so Torkėjė ė Azerbaidžano. So Azerbaidžano pū SSRS žlogėma bova kėliosė vaina. Ton vaina notėka diel Kalnū Karabaka terėtuorėjės. Armienėjė miegėn toriet labā geros santīkios so Rosėjė. Šalie stuov Rosėjės kariaunas bazės.