Tarību Sājonga
Tarību Suocēlėstėniu Respoblėku Sājonga (TSRS, trompiau Tarību Sājonga aba Suovietu Sājunga) - valstībė, gīvavos nu 1922 m. groudė 30 d. ligė 1991 m. groudė 25 d. TSRS valdė vėina glavna partėjė - komunėstu partėjė, katruos generalėnis sekretuorios bova tēpuogė TSRS vaduovs.
| |||||
| |||||
| Gīvavėma laikuotarpis | 1922 - 1991 | ||||
| Valstībėnė kalba | Oficēlē valstībėnės kalbuos nebova. Faktėškā - rosu | ||||
| Suostėnė | Maskva | ||||
| Pluotībė - Ėš vėsa |
22 402 200 km2 | ||||
| Gyventojų - Ėš vėsa (1991) - Tonkoms |
293 047 571 13/km² | ||||
| Valiota | Roblis | ||||
| Čiesa zuona | UTC +3 iki +11 | ||||
| Valstībėnis himnos | Tarību Sājongas himnos | ||||
| Interneta kuods | .su | ||||
.svg)
TSRS istuorėjė
taisītėSājongas pradė bōva 1923 m. lėipas 6 d., kumet Rosėjės Tarību Federacėnė Suocēlėstėnė Respoblėka, Ožkaukazės TFRS, Baltarosėjės TSR ė Okraėnas TSR pasėrašė Sājongas akta.
1934 m. siejės 18 d. TSRS bova prijėmta i Tautū Sāajonga.
Pu ontruos svieta vainuos TSRS bova vėina ėš magtīngiausiu svieta valstībiu. Ligė Stalėna smertėis valstībie vīkdīta totalitarėzma politėka, kūmet liuob būtė sosėduoruojama so nepritarintēs buolševiku rėžimou.
1991-12-31 valstībė galotėnā nustuojė egzėstoutė.
TSRS vaduovā
taisītė| Vladimirs Lenins | 1922-1924 | (SSRS ikories, valdė ligė sava smertėis) |
| Josips Stalėns | 1928-1953 | (valdė ligė sava smertėis) |
| Nikita Chruščiovs | 1953-1964 | (bova nušalīnts nu pareigū) |
| Leonids Brežnevs | 1964-1982 | (valdė ligė sava smertėis) |
| Jurėjos Andruopovs | 1982-1984 | (valdė ligė sava smertėis) |
| Konstantins Černenko | 1984-1985 | (valdė ligė sava smertėis) |
| Mėchails Guorbačiovs | 1985-1991 | (valdė ligė vasltībės žlogėma) |