At'darītė pagrėndėni meniū
Reino de España (ispanėškā)
Regne d'Espanya (kataluonėškā)
Espainiako Erresuma (baskėškā)
Ispanėjės vieleva Ispanėjės herbs
Ispanėjės vieleva Ispanėjės herbs
Valstībėnis himnos: Ispanėjės himnos
Ispanėjė žemielapie
Valstībėnė kalba ispanu kalba
Suostėnė Madrids
Dėdliausis miests Madrids
Valstībės vaduovā Pilīps VI
Karalios
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
504 782 km² (50)
1,04%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
40 397 842 (30)
80,03 žm./km² (88)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
1 017,00 mlrd. Tarptautėnis duoleris (13)
25 200 Tarptautėnis duoleris (26)
Valiota Eurs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Sovėinėjėms
 
1492
Interneta kuods .es
Šalėis tel. kuods 34

Ispanėjės Karalīstė - valstībė Euruopas pėitvakariūs, Pirienu posēsalie. Tor robežio so Portugalėjė vakarūs, Prancūzėjė ėr Andora šiaurie, so Gibraltaro pėitūs.

Torėnīs

Puolitėnė sėstemaTaisītė

Ispanėjė - kuonstėtocėnė muonarkėjė, valdė šalie dalėnas karalios, dvėjū rūmu Parlamėnts ė Nacėnalėnis sosėrinkėms. Šalėis vīkduomuojė valdė sodara Mėnėstru Tarība, katron vald Viriausībės prezėdėnts (tapatėnams Mėnėstrou pirmininkou), katruo kandėdatūra pasiūlius Karaliou ėšrenk Nacėnalinis sosėrėnkėms.

Admėnėstracinis soskīrstīmsTaisītė

Ispanėjė sokīrstīta i 50 pruovincėju, katras sodalintas i 17 autonuomėniu kuolektīvu ė 2 autonuomėnius miestus.

Savėvaldūs kuolektīvā (comunidades autónomas):

Be tuo, īr do autonuomėnio miesto:

GomtaTaisītė

Ispanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjės posēsalė. Pakrontės ėlgoms - 4964 km. Aukštausė vėita: Teidės kalns Kanaru salūs (3718 m), vuo žemīnė - Mulasėns (3478 m). Ėlgiausės opės - Tachos (Ispanėjuo 727 km, bendros ėlgoms 1007 km) ėr Ebros (928 km).

ŽmuonisTaisītė

Tonkiausē Ispanėjuo rokounamas ispanėškā. Be anuos vairiūs šalėis kraštūs rokounamas ė kėtuom kalbuom, platiausē vartuojamas kataluonu, basku ė galėsu kalbas. Daugoms ispanu īr katalėkā.

NūruodasTaisītė