Reino de España (ispanėškā)
Regne d'Espanya (kataluonėškā)
Espainiako Erresuma (baskėškā)
Ispanėjės vieleva Ispanėjės gerbs
Ispanėjės vieleva Ispanėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Ispanėjės gimnos
Ispanėjė žemielapie
Valstībėnė kalba ispanu kalba
Suostėnė Madrids
Dėdliausis miests Madrids
Valstībės vaduovā Pilīps VI
Karalios
Pedros Sančesos
Ministros pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
504 782 km² (50)
1,04%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
40 397 842 (30)
80,03 žm./km² (88)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
1 017,00 mlrd. Terptautėnis duoleris (13)
25 200 Terptautėnis duoleris (26)
Valiota Eurs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Sovėinėjėms
 
1492
Interneta kuods .es
Šalėis tel. kuods 34

Ispanėjė (ispanėškā España, pėlns pavadėnėms Ispanėjės Karalīstė (ispanėškā Reino de España) īr valstībė Euruopas pėitvakariūs, Pirienu posēsalie. Tor robežio so Portugalėjė vakarūs, Prancūzėjė ėr Andora šiaurie, so Gibraltaro pėitūs.

Istuorėjė

taisītė

Dabartėnės šalėis ėštakas - 1492 m., kumet Ispanėjė palėka sovėinīta. Ale šalėis terituorėjuo žmuoniū gīvena senē. Seniausė posesalė gīventuojē bova iberā, anū vardo pavadėnts pats posesalis. IX o. pr. Kr. pradžiuo ėš nūdėinas Prancūzėjės i Pirienu posesali persėkielė basku gentīs.

Puolitėnė sėstema

taisītė

Ispanėjė - kuonstėtocėnė muonarkėjė, valdė šalie dalėnas karalios, dvėjū rūmu Parlamėnts ė Naciuonalėnis sosėrinkėms. Šalėis vīkduomuojė valdė sodara Mėnėstru Tarība, katron vald Viriausībės prezidėnts (tapatėnams Ministrou pėrmėninkou), katruo kandėdatūra pasiūlios Karaliou ėšrenk Naciuonalinis sosėrėnkėms.

Admėnėstracėnis soskīrstīms

taisītė

Ispanėjė soskīrstīta i 50 pruovincėju, katras sodalintas i 17 autonuomėniu kuolektīvu ė 2 autonuomėnius miestus.

Savėvaldūs kuolektīvā (comunidades autónomas):

Be tuo, īr do autonuomėnio miesto:

Ispanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjės posēsalė. Pakrontės ėlgoms - 4964 km. Aukštiausis poškis: Teidės kalns Kanaru salūs (3718 m), vuo žemīnė - Mulasėns (3478 m). Ėlgiausės opės - Tachos (Ispanėjuo 727 km, bendros ėlgoms 1007 km) ėr Ebros (928 km).

Žmuonis

taisītė

Tonkiausē Ispanėjuo rokounamas ispanėškā. Be anuos vairiūs šalėis kraštūs rokounamas ė kėtuom kalbuom, platiausē vartuojamas kataluonu, basku ė galėsu kalbas. Daugoms ispanu īr katalėkā (2020 m. doumenim, 61%).[1]

Akuonuomėka

taisītė

Šalėis akuonuomėka poikē ėšsėvīstiosė. Ispanėjė īr šešta palē dėdoma ES akuonuomėka ė pėnkioulėkta svieta akuonuomėka.

Šaltenē

taisītė
  1. Centro de Investigaciones Sociológicas: Barómetro de Julio 2020, página 21.¿Cómo se define Ud. en materia religiosa: católico/a practicante, católico/a no practicante, creyente de otra religión, agnóstico/a, indiferente o no creyente, o ateo/a?

Nūruodas

taisītė


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė