At'darītė pagrėndėni meniū
Latvijas Republika
Latvėjės vieleva Latvėjės herbs
Latvėjės vieleva Latvėjės herbs
Valstībėnis himnos: Latvėjės himnos
Latvėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Latviu kalba
Suostėnė Rīga
Dėdliausis miests Rīga
Valstībės vaduovā Raimonds Vējonis
Prezidėnts
Laimdota Straujuma
Mėnėstros pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
64 589 km² (121)
1,5%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (pruogn.)
 - Tonkoms
 
2 274 735 (138)
35,22 žm./km² (135)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2004 (pruogn.)
10,47 mlrd. (93)
4 547 (52)
Valiota Eurs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažėnta
TSRS okupacėjė
Atkorta
Pripažėnta
Nu Rosėjės imperėjės
{{{nepriklausomybėsDatos}}}
Interneta kuods .lv
Šalėis tel. kuods 371
Vėntspilis. Livuonėjės ordėna pėlės, pabūdavuota 1290 metās

Latvėjės Respoblėka (latvėškā: Latvija, Latvijas Republika) - īr šalės Euruopuo, šiaurės rītūs. Latvėjė tor robežio so Estėjė, Lietova, Baltarosėjė ė Rosėjė, Latvėjė tēpuogė īr Baltėjės jūras rītėnie pakrontie. Suostėnė īr Rīga.

Latvėjės Respoblėka nu 2004 metu gegožės pėrmuos dėinas īr ES narie.

Torėnīs

Naciuonalėnē sėmbuolēTaisītė

Latvėjės naciuonalėnē sėmbuolē īr baltuojė kielė, dvėtaškė Dieva marelė, baltuojė ramonė, ōžuols ė lėipa.

Trompa istuorėjėTaisītė

Pasėbėngos XIII omžė baltu kuovuoms so vuokītēs, dabartėnė Latvėjės terėtuorėjė pateka terp pėnkiū feodalėniu valstībieliu, katruos sodarė Livuonėjes kuonfederacėjė (da bova vadėnama Livuonėjės uordėno). 1561 metās Latvėjės Vėdžemė ė Latgala bova prijongtas pri LDK, vuo Koršos, Žemgala ė Siela bova sojongtė i Korša konėgākštīstė. Nu 1569 m. tapa Abījū Tautū Respoblėkas vasalė. 1629 metās Vėdžemė ė Rīga atėteka Švedėjē, vuo 1721 metās - Rosėjē. 1772 metās pri Rosėjės imperėjės bova prijongta Latgala, vuo 1795 metās Korša konėgākštīstė.

Vuokītėjē kapėtoliavos pėrmuo svieta vainuo ė tebvīkstont pėlėitėnē vainā Rosėjuo, Latvėjė 1918 m. lapkristė 18 dėina paskelbė sava liousībė. XX omžė tretėm i ketvėrtam dešimtmetiūs, Latvėjė bova demuokratėška respoblėka. Ale vieliau isivīrava Karla Ulmanė autuorėtarėnis režėms. 1940 metās lėipas 17 dėina bėngės pėrmasā liousībės perijuods.

Ontruojė svieta vainas čieso Latvėjė bova trompā okopouta Vuokītėjės, vieliau ligė pat 1991 metu rogpjūtė 21 dėinuos Latvėjė prigolė TSRS. 2004 m. Latvėjė palėka ES ė NATO narie.

Puolitėnė sėstemaTaisītė

Latvėjuo īr parlamentėnė demuokratėjė. 100 vėitu torontė Seima (latvėškā: Saeima) narē īr ėšrenkamė par vėsoutėnius rėnkėmus. Kadencėjė tronk tris metus. Prezidėnta renk parlamėnts paprasta balsū daugoma ketoriem metam. Prezidėnts gal sava pareiguos būt daugeusē do lėikos. Ons paskėr premjiera, katrs formoun vėriausībė.

Dabartėnem Latvėjės seimė daugeusē mandatū tor "Santarvės cėntros" (31) ė "Vėinībė" (20).

AkanuomėkaTaisītė

Latvėjės akanuomėkou duomėniuon paslaugū ė pramuonės sektuorē. Akuonuomėka nuognē aug nū liousoma atgavėma 1991 m. Valstībie notėka keles akanuomėnės krėzis, bat šalės tuoliau vīstuos ė tuobolėn pragīvenėma līgė. Latvėjė aksportoun krūva pruodokcėjės, magtīngiausē prekiaunama so Euruopas Sājongas šalėm.

GeuograpėjėTaisītė

Latvėjės pluots īr 64 000 kvadratėniu kiluometru. Baltėjės kronta ėlgoms īr 5000 km.

Aukštiausė vėita īr Gaizėnė kalns (311m), žemiausė vėita īr jūras līgie.

Ėlgiausė Latvėjes opė īr Daugova, Latvėjuo tek 357 ėš 1020 km.

Latvėjės suostėnė īr Rīga (815 000 gīventuoju). Kėtė dėdesnė miestā īr Daugpėlės, Lėipuojė, Jelgava, Jūrmala, Vėntspėlės ė Rėzeknė.

Svarbiausė Latvėjės oustā īr Ventspėlės, Rīga ė Lėipuojė.

Admėnėstracėnis soskėrstīmsTaisītė

 
Latvėjės istuorėnē-etnuograpėnē regiuonā
 
Latvėjės rajuonā
Glabns straipsnis: Latvėjės rajuonā

Latvėjuo skėramė tuokėi istuorėnē-etnuograpėnē regėjuonā:

Admėnėstracėškā Latvėjė skėrstuoma i 26 rajuonos ė 7 miestos.

DemuograpėjėTaisītė

Latvėjuo gīven 2,25 mėlėjuonā gīventuoju. Ėš anū 62,1% īr latvē, 26,9% rosā, 3,3% godā, 2,2% okrainėitē, 2,2% lėnkā, 1,2% lietovē ė 2,1% īr kėtū tautībiu žmuoniu. Lietovē tonkiausē gīven šalėp robežiaus so Lietova ė dėliūsiūs Latvėjės miestūs. Lietovē Latvėjuo gīven nū senuobės. Dėdlis šmuots Lietoviu atdikielė i Latvėjė XIX omžiou.

MiestāTaisītė

Glabns straipsnis: Latvėjės miestā

Glabniausė ė dėdliausė miestā vagol prieteliu skaitlio īr:

Miestā vagol gīventuoju skaitlio
Miests Pluots, km² Puopolēcėjė Miests Pluots, km² Puopolēcija

 
Rīga

1 Rīga 307,2 709 145 7 Rezeknė 17,48 35 148
2 Daugpėlės 72,48 103 754 8 Valmiera 18,1 27 323
3 Lėipuojė 60 84 411 9 Jėkabpėlės 23 26 468
4 Jelgava 60,1 65 106 10 Uogrė 16 26 167
5 Jūrmala 100 56 130 11 Tukums 12,9 19 904
6 Ventspėlės 55,37 42 883 12 Ciesis 19,3 17 844
2009 m. apskaitlēvėmā[1]

Kėta infuormacėjėTaisītė

  • Ofėcēlė kalba: latviu. Dėdlē paplėtos da īr rosu kalba.
  • 99% Latvėjės gīventuoju īr raštėngė.
  • 55 pruocėnta žmoniū īr liuteruonā, 24 pruocėnta Ruomas katalėkā, 9 pruocėnta provoslavā, 12 pruocėntu gīventuoju ėšpažīst kėtas vieras.
  • Latvėjės valiota īr eurs
  • Latvėjės interneta kuods īr .lv

NūruodasTaisītė