At'darītė pagrėndėni meniū
Kongeriget Danmark
Danėjės vieleva Danėjės herbs
Danėjės vieleva Danėjės herbs
Valstībėnis himnos: Danėjės himnos
Danėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Danu1
Suostėnė Kopenhaga
Dėdliausis miests Kopenhaga
Valstībės vaduovā Margarėta II
Karaliene
Lars Løkke Rasmussen
Minėstros Pėrmėnėnks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
43 094 km² (130)
1,6%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (pruogn.)
 - Tonkoms
 
5 450 661 (107)
126,48 žm./km² (57)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (pruogn.)
198,50 mlrd. $ (43)
37 000 $ (9)
Valiota Danėjuos kruona
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Valstībės sōkūrėms
priešistorinē laikā
iki XIII a.
Interneta kuods .DK
Šalėis tel. kuods 45

Danėjės Karalīstė – valstībė Euruopuos šiaurės šmuotė. Pėitūs Danėjė robežiounas so Vokėitėje, lėkosia terituorėjės dalī sōp Šiauries ė Baltėjės jūras.

Aple 1/3 šalies terituorėjės īr salas, kėta terituorėjės dalis īr Jotlandėjės pusiasalės. Danėje prėgol Grenlandėjė ė Farėru salas, katras tōr autuonuomėjė.

Torėnīs

IstuorėjėTaisītė

GeuograpėjėTaisītė

KoltūraTaisītė

AkanuomėkaTaisītė

  • BVP – $167,2 mlrd. (2003).
  • 2007 m. BVP augėms par matos – 1,8%.
  • Vėinam žmuogau tėnkontės BVP – 31 100 JAV dol. (2003).

BVP palē sektuorios:

  • žemės ūkės: 2%
  • dėrbība: 22,1%
  • paslaugas: 75,9% (2003)

Dėrbības šakas: jiediū apdėrbėms, mekanėzmā ė ėrengėmā, tekstėlė, kemėjės pruodoktā, alektruonėka, statība, baldā ė pan. medē ėšdėrbėms, laivū statība, anergetėka.

2003 metū ekspuortā partnerē – Vuokītėjė 16,1%, Švedėjė 12%, Jongtėnė Karalīstė 7,4%, Norvegėjė 7%, JAV 6,2%, Prancūzėjė 5,4%, Nīderlandā 4,1%.

ŽmuonisTaisītė

91.1% Danėjės žmuoniū īr danū pagėmėma [1]. Dėdliuojė dalės žmuoniū īr krėkštiuonės.

VieraTaisītė

Palē 2009 m. statėstėka aple 81,5 % [2] Danėjės žmuoniū prėgol lioteruonu bažnīčē.

NūruodasTaisītė

ŠaltėnēTaisītė