República Federativa do Brasil
Brazilėjės vieleva Brazilėjės gerbs
Brazilėjės vieleva Brazilėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Brazilėjės gimnos
Valstībėnė kalba partugalū
Suostėnė Brazilijė
Dėdliausis miests San Pauls
Valstībės vaduovā Luís Inácio Lula da Silva
Prezidėnts
Geraldo Alckmin
Viceprezidėnts
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
8 511 965 km² (5)
2%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
200 078 227 (5)
22,10 žm./km² (147)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
4 568,00 mlrd. $ (5)
39 400 $ (12)
Valiota Realas
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC -2 iki -5
taikoma ne visur
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažinta
nuo Portugalėjes
1822 siejės 7
1825 rugpjūčio 29
Interneta kuods .br
Šalėis tel. kuods 55

Brazilėjė – valstībė Pėitū Amerikuo, šalėp Atlanta vuondenīna. Tōr 26 valstijės ė suostinēs apīgarda. Suostėnė īr Brazilijė, vuo dėliausis miests – San Pauls. Brazilėjuo gīven 188 mėlėjuonā žmuoniū. Ta ī dėdliausė palē pluotībė ė gīvėntuoju skaitliu Pėitū Amerėkas valstībė.

Geuograpėjė

taisītė

Šiaurėnė ė vakarėnė šalėis posė ožjėm Amazuonėjės gėrės, pėitrītėnė ė vėdorėnė posė – Brazilėjės pluokštakalnis. Patiuo šiaurie, ont robežious so Venesolėla kīln Gvianas pluokštakalnis, katramė ī aukštausė šalėis vėita – Neblėnas kalns.

Uorā Brazilėjuo daugomuo karšti ė lītingi, ba šali kert posiaujis. Dėdlė šalėis dali ožėm medės, kėtor plīti savanas, posdīkīnės (rītūs, pėitūs), kūlīnā. Par Brazilėjė srūn daug dėdliū ė dedlē ondeningu opiu – Amazuonė, Parana, Paragvajos, Urugvajos, San Fransiskos, Madeira, Negros, Aragvajė, Tokantinosos ė daugībė kėtū.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Pėitū Amerėka

Argentėna | Bolivėjė | Brazilėjė | Čilė | Ekvaduors | Gajana | Kolumbėjė | Paragvajos | Perū | Sorėnams | Urugvajos