Perū
| República del Perú | |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | ėspanu, kečuju, aimaru | ||||
| Suostėnė | Lima | ||||
| Dėdliausis miests | Lima | ||||
| Valstībės vaduovā | Dina Boluarte Prėzidėnts
Viceprezidėnts
Alberto Otárola Prėmjers
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
1 285 216 km² (19) 4,1% | ||||
| Gīventuoju - 2021 - Tonkoms |
34 294 231 (44) 23 žm./km² (198) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2020 (apsk.) 195,761 mlrd. $ (49) 5,845 $ (86) | ||||
| Valiota | Suolis | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC-5 - | ||||
| Naprīgolnoms Paskėlbt
|
nuo Ėspanėjės 1822 lėipas 28 d. | ||||
| Interneta kuods | .pe | ||||
| Šalėis tel. kuods | +51 | ||||
.svg)
Perū - valstībė Pėitū Amerėkuo, pri Ramiojā vuondenīnā. Suostėnė ī Lima. Peru gīven vėrš 26 žmuoniu. Šiaurie robėžiounas so Ekvaduoru ė Kolumbiju, rėtuosna - so Braziliju, pietuosna - so Čilė ė Buolivėjė.
.svg)
Istuorėjė Keisti
Sėnovie Peru teritorėje gėvava Inku imperėjė. 1535 m. anou ožkariava Fransisks Pisars.
Geuograpėjė Keisti
Admėnėstracėnis soskėrstīms Keisti
Koltūra Keisti
Akanuomėka Keisti
Žmuonis Keisti
Terptautėnē santīkē Keisti
Karioumenė Keisti
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Argentėna | Bolivėjė | Brazilėjė | Čilė | Ekvaduors | Gajana | Kolumbėjė | Paragvajos | Perū | Sorėnams | Urugvajos |
|
Tas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat pamačītė taisont. Ta žīmė bendra īr, tudie je galat, nauduokiet kuonkretesnė. |