Brazilėjė
República Federativa do Brasil | |||||
| |||||
| |||||
Valstībėnė kalba | partugalū | ||||
Suostėnė | Brazilijė | ||||
Dėdliausis miests | San Pauls | ||||
Valstībės vaduovā | Luís Inácio Lula da Silva Prezidėnts
Geraldo Alckmin Viceprezidėnts
| ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
8 511 965 km² (5) 2% | ||||
Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
200 078 227 (5) 22,10 žm./km² (147) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2005 (progn.) 4 568,00 mlrd. $ (5) 39 400 $ (12) | ||||
Valiota | Realas | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC -2 iki -5 taikoma ne visur | ||||
Naprīgolnoms Paskelbta
Pripažinta |
nuo Portugalėjes 1822 siejės 7 1825 rugpjūčio 29 | ||||
Interneta kuods | .br | ||||
Šalėis tel. kuods | 55 |
Brazilėjė – valstībė Pėitū Amerikuo, šalėp Atlanta vuondenīna. Tōr 26 valstijės ė suostinēs apīgarda. Suostėnė īr Brazilijė, vuo dėliausis miests – San Pauls. Brazilėjuo gīven 188 mėlėjuonā žmuoniū. Ta ī dėdliausė palē pluotībė ė gīvėntuoju skaitliu Pėitū Amerėkas valstībė.
Geuograpėjė
taisītėŠiaurėnė ė vakarėnė šalėis posė ožjėm Amazuonėjės gėrės, pėitrītėnė ė vėdorėnė posė – Brazilėjės pluokštakalnis. Patiuo šiaurie, ont robežious so Venesolėla kīln Gvianas pluokštakalnis, katramė ī aukštausė šalėis vėita – Neblėnas kalns.
Uorā Brazilėjuo daugomuo karšti ė lītingi, ba šali kert posiaujis. Dėdlė šalėis dali ožėm medės, kėtor plīti savanas, posdīkīnės (rītūs, pėitūs), kūlīnā. Par Brazilėjė srūn daug dėdliū ė dedlē ondeningu opiu – Amazuonė, Parana, Paragvajos, Urugvajos, San Fransiskos, Madeira, Negros, Aragvajė, Tokantinosos ė daugībė kėtū.
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Argentėna | Bolivėjė | Brazilėjė | Čilė | Ekvaduors | Gajana | Kolumbėjė | Paragvajos | Perū | Sorėnams | Urugvajos |