Klaipieda

Klaipieda - miests ėr ousts vakarū Lietuvuo. Neoficēlē laikuoms šiuos Lietovuos dalėis suostėnė. Miests tor savėvaldībės statosa, miestė veik glabnas vakarū Lietovuos instėtocėjės, stombė versla ė logėstėkas cėntrā.

Klaipieda

Žmuoniū skaitlios	158 420 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos)
Ikūrėma metā	1252
Mers	Arvydas Vaitkus
Čiesa jousta	UTC+2
Geuograpėjė
Šalės	Lietova
Pluotībė	98 kvadratėnis kiluometros
Augštoms	21 ±1
Koordėnatės	55.7125°N 21.135°E
Pašta kods	LT-91001
Telepuona kods	846
Mers	Arvydas Vaitkus

Oficēlė miesta dėina - rogpjūtė 1-a (miesta gėmtadėinis), kuožnās metās lėipas pabėnguo vīkst Jūras švėntė. Pru Klaipieda tek Dongės (Akmena) opė, katra itek i Koršiu marės. Nu suostėnės Vėlniaus miests īr ož 311 km i šiaurės vakarū posė.

Gelžkėlė roužos

Klaipieda Gėrulē Kretinga Plungė

Prietelē ė geograpėjė

Klaipieduo gīven 187 tūkstontē žmuoniu (2006 m. skaitliavėms). Klaipieda īr trets vagol žmuoniu skaitliu Lietovuos miests, ė pėnkts palē dėdoma Baltėjės šaliū miests. Miests īr dėdlē internaciuonalėnis, gīven ivairiu tautū prietelē: lietovē, žemaitē, rosā, baltarosē (godā), okrainėitē ė kėtė.

Miests īr vakarėnie Lietovuos posie, tuo vėituo, kor Koršiu marės itek i Baltėjės jūra, nu suostėnės Vėlniaus miests īr ož 311 km i šiaurės vakarū posė. Didliuojė miesta dalės īr rītėnie posie, nu Koršiu mariu, vuo mažesnė - vakarėnie Koršiu nerėjės terėtuorėjuo. Miests tė̄sas 25 km ėš šiauris i pėitus.

Istuorėjė

Klaipieda bova ikorta 1252 metās. Tumet Dongės opės krontė Livuonėjės uordėns ė Korša vīskūps pastatė Memelborga pėli, šalėp katruos staties miests (Memelis). Bova planū, ka Memelis būs Vīskūpėjės cėntro.

1253 metās Petros Dusburgėitis pranešė, ka aplīnkėnės gėntīs sodegėna Memelė ėr oustė bovosius laivus.

1328 metās Klaipieda so aplinkėniem suoduom bova atidouta Vuokītiū uordėnou Prūsėjuo.

XIV-XV omžēs Klaipieda bova nesotarėmu uobjekts terp Žemaitėjės ė Vuokītėjės.

Klaipieda bova Vuokītėjės platsdarms poulėmou ont Žemaitėjės. Žėmaitē gīnies ė poulė Klaipieda. 1379 metās ožpoulė Klaipieda žemaitē vėsėškā sogriuovė miesta ė pėli.

Klaipiedas vards (Caloypede) pėrma sīkė pamėnavuots Vītauta Dėdliuojė laiškė 1413 metās, katramė ruokoun, ka Klaipieda īr žemaitiu žemie.

• 1409 metās Žalgėrė mūšie vakarėnė Klaipieda bova ožjiemė žemaitē.
• 1525 metās Klaipieda prigolė Prūsėjės hercuogīstē.
• 1629—1635 m. - Švedėjē.
• 1701 m. - Prūsėjės karalīstē.
• 1757—1762 m. - Rosėjės imperėjē.
• 1807—1808 m. - Napuoleuonou Bonapartou somošos Prūsėjė, Klaipieda bova laikėna Prūsėjės suostėnė.

XX omžė Klaipiedas istuorėjė

Paminklos šalėp vasaras estradas skėrts Mažuosės Lietovuos lietoviū švėntės 80-metiou

Palē Versalė sotartė (1919 metās) miests ė krašts palėka Antantis valdiuo. Miests bova pardouts prancūzu valdīmou.

1923 m. Lietovuos valē pavīka soorganizoutė Klaipiedas sokėlėma, katruo rezolatė Klaipieda ė Klaipiedas krašts parējė i Lietovuos valdė. Miests 1923 m. sausė 15 d. bova prijongts pri Lietovuos. Ale jau 1939 m. kuova 23 dėina, pu Vuokītėjės oltėmatoma Lietovā, Klaipieda prijongta pri Nacėstėnės Vuokītėjės. Ontruos svieta vainuos metās Klaipieda dėdlē nukėntiejė. Bova sonaikintė daugoma nomū.

Miesta 1945 m. sausė 28 dėina ožjiemė Tarību Sājonga. Suovietu okupacėjės metās Klaipieda bova vīstoma tėk kāp Lietovuos TSR pruovincėjės miests.

1959 - 1988 metās vīka veikė urbanėzacėjės ė mėgracėjės pruocesā. Bova būdavuojamė būstā jaunims specelėstam, ale pvz. XX o. 8-am dešimtmetie aple 40 000 žmuoniu Klaipieduo natoriejė, kor gīvėntė.

1976 metās suovietā sonaikėna Klaipiedas senuosės kapėnės. Tuo vėituo pastatė skolptūru parka.

1988 m. isėkūrė Klaipiedas Sājūdė inicētīvėnė gropė.

Lonkītėnas vėitas ė torėzmos

Miesta vaizds ėš Smiltīnės

Klaipieda īr nuognē svarbos torėzma cėntros. Miesta kuožnās metās aplonka tūkstontē torėstu ėš ivairiū šaliū. Dėdlē daug atvažiou ėš Vuokītėjės, Latvėjės, Rosėjės ė Jongtėnės Karalīstės.

Klaipieda īr puopolērė tarp torėstu ėš Lietovuos ė ožsėinė vasaras sezuono, kumet vīkst

• Džēza festėvalis ,
• Jūras šventė.

Bažninčės

Katalėku:

• Krėstaus Karalė bažninčė,
• Marėjės Taikuos Karalienės bažninčė,
• Šv. Jūzapa Darbėninka bažninčė,
• Šv. Kazėmiera bažninčė,
• Šv. Brunuona Kverfurėitė bažninčė,
• Šv. Prancėškaus Asīžėitė bažninčė.

Pruovaslavu:

• Klaipiedas Mīkuola Apveizas cerkvė,
• Klaipiedas vėsū Rosėjės Švėntūju cerkvė,
• Klaipiedas Šv. kankėniū Veras, Nadieždas ė Liobuovės ė anū muotėnas Suofėjės šventīkla

Tēp pat Klaipieduo veik ė kėtū vieru bažninčės: lioteruonu, baptėstu, naujūju apaštalū, staravieru ė kėtū. Īr jodieju ė mosolmuonu sonėtu bėndroumenės.

Akuonuomėka

Klaipieda īr magtings Lietovuos akuonuomėkas cėntros. Kleipeduo veik didlē daug svarbiū Lietovuos akuonuomėkā versla cėntrū, pabrėkū, uorganėzacėju ė panašē. Miesta rītūs veik vėinintelė veikontė Lietovuo valna ekuonuomėnė zuona, katruo veikontės imuonės gaun nūlaidu nu muokestiu.

Miestė dėdliausė BVP dalės tėnk paslaugū sektuoriou. Klaipiedėškiu pajamas īr dėdlesnės, nego vėdotėnės Lietovuo. Miestė - vėins mėnkiausiu bedarbiu skaitlios. Darbėninku nuognē trūkst statībuos, rastoranūs, transpuortė ėr kėtor. Rosėjē ožpoulos Okraina 2022 m., i Klaipieda atvīka daug vainuos atbiegieliu ėš Okrainas.

Dėdlē svarbos ėr magtings īr statību sektuorios, katras 2004-2009 m. ėšgīvena boma. Dėdliuojė dalės naujuos statības tėnās gīvenamīsėms nomams ė dėrbīkluoms Klaipiedas valnuo ekuonuomėnie zuonuo.

Klaipiedas ousts

Klaipiedas ousts

Miesta ė šalėis ekuonuomėkuo nuognē svarbos ousts īr, katras īr vėinintelis ousts Lietovuo, katras modernėzounams ė pletamas kruovas apimtīs, oustė dėrb 19 kruovas benduoviu. Ousta spieks par metus īr 40 mėlėjuonu tuonu ivairiū kruovėniū. Ousts dėrb ėštėsus metus. Īr labiausē i šiaurė nutuolės neožšalontis Baltėjės jūras ousts.

Īr atlėkta ousta plietruos stodėjė, kartruo siūluoma statītė gėlėvondenė ousta Melnragie, atvėruo jūruo, sopėlont muolius.

Oustė tēp pat dėdlē svarbė īr ėr keleivėnē laivā, keleiviu parvežėms. Veik tarptautėnė keltu parkiela ėr kroėzėniu laivu prīplauka.

Gīvenamėjē rajonā

Baltėjės mėkrarajuons

Vėns ėš miesta gīvenamūju rajuonu

2001 m. groudė 20 d. Klaipiedas miesta savėvaldībės tarība patvėrtėna Klaipiedas miesta gīvenamūju rajuonu plana, katruo Klaipiedas miests padalėnts i 60 gīvenamūju rajuonu:

Alksnīnė Ontruojė Melnragė Bachmana dvars Baltėjės mėkrarajuons Baltėkalnė Bondožē Bėrotė Bomelė Vėtė Danė Debrecenas Dėdliuojė Vėtė Dobīsa Gėrolē Jonėškė Jūrėninkā Kaluotė Kauns Kretinga Labrėncėškė Laistu suodības

Laukėninkā Lėipuojė Lietovninkā Loizė Līpkiū suodības Mažāsis Kaimelis Mažuojė Vėtė Medelīns Mėšks Mėška dvars Naujamiestis Nemons Neringa Pakrontės suodā Paupē Pėmpėninkā Pėrmuojė Melnragė Plītėnė Poėlsė Pošīns

Rėmkā Ruotošė Rompėškės Šarluotė Šaulē Senamiestis Sendvaris Šėlotė Smeltė Smėltīnė Švepeliu suodības Tauralaukis Onėversėtets Ousts Varpā Vietrongė Vingis Žardės piliakalnis Žardėninkā Riports (Žvejības ousta rajuons)

Transpuorta sėstema

Klaipiedas transpuorta sėstema pagrīsta lėnėjėnio miesta pagrindo. Dėdliausė transpuorta srautā ēn šiaurės-pėitū krėptėm. Klaipieduo poikē ėšvīstėts vėišāsis transpuorts, katron sodara: keleivėniu, mėkrakelėivėniu eismos, planoujamas tranvajaus lėnėjės miestė. Miestė īr aple 97 km dvėratiu takū. Platē vīstoma Smėltīnie dvėratiu takū ėnfrastroktūra. Miestė planoujama ivestė trės parkavėma zuonas (raudonuojė, geltuonuojė ė žaliuojė), ėš katrū jau veik vėina (žaliuojė) pajūrie. Smėltīnie veik dvė keltu parkielė, senuojė (esontė miesta cėntrė) ė naujuojė (esontė miesta pėitūs). Naujuojė parkieluo vasara kelamė žmuonis ė vėsū rūšiū keliū transpuorta prīmuonės, vuo senuojė vėn piestė̄jė ė dvėratē.

Nūruodas

• Ofėcēlos miesta tėnklapis (lietoviu kalbuo),
• Klaipiedas ousts (lietoviu kalbuo).
• Klaipiedas vėišuojė bėbliuoteka (lietoviu kalbuo),
• Trompa Klaipiedas istuorėjė (lietoviu kalbuo).

Torėzmos

• Klaipiedas žemielapis (lietoviu kalbuo),
• Torėzma infuormacėjės cėntros (lietoviu kalbuo).

Straipsnis Klaipieda īr paskelbts pavīzdėnio, tas reišk, ka ons īr pripažints vėino geriausiu žemaitėškas Vikipedėjės straipsniu. Jēgo veizėt, kāp pagerėntė straipsni nekenkont priš ta darītam darbou, vėsumet prašuom prisėdietė.