Klaipieda

Klaipieda - miests ė ousts vakarū Lietuvuo. Neofėcēlē laikuoms šiuos Lietovuos dalėis suostėnė. Miests tor savėvaldībis statosa, miestė veik pagrėndėnės vakarū Lietovuos instėtocėjės, stombės versla ė logėstėkas centrā.

Klaipieda

Žmuoniū skaitlios	158 420 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos)
Ikūrėma metā	1252
Mers	Vītauts Grobliauskis
Čiesa jousta	UTC+2
Geuograpėjė
Šalės	Lietova
Pluotībė	98 kvadratėnis kiluometros
Augštoms	21 ±1
Koordėnatės	55.7125°N 21.135°E
Pašta kods	LT-91001
Telepuona kods	846
Mers	Vītauts Grobliauskis

Ofėcēlė miesta dėina - rogpjūtė 1-a (miesta gimtadėinis), kuožnās metās lėipas pabėnguo vīkst Jūras švėntė. Pru Klaipieda tek Dongės (Akmena) opė, katra itek ī Koršiu marės. Nu suostėnės Vėlniaus miests īr ož 311 km i šiaurės vakarū posė.

Gelžkėlė roužos

Klaipėda Gėrulē Kretinga Plungė

Prietelē ė geograpėjė

Klaipieduo gīven 187 tūkstontē žmuoniu (2006 m. skaitliavėms). Klaipieda īr trets vagol žmuoniu skaitliu Lietovuos miests, ė pėnkts palē dėdloma Baltėjės šaliū miests. Miests īr dėdlē ėnternaciuonalėnis, gīven ivairiu tautū prietelē: lietovē, žemaitē, rosā, baltarosē (godā), okrainietē ė kėtė.

Miests īr vakarėnie Lietovuos posie, tuo vėituo, kor Koršiu marės itek i Baltėjės jūra, nu suostėnės Vėlniaus miests īr ož 311 km i šiaurės vakarū posė. Didliuojė miesta dalės īr rītėnie posie, nu Koršiu mariu, vuo mažesnė - vakarėnie Koršiu nerėjės terėtuorėjuo. Miests tė̄sas 25 km ėš šiauris i pėitus.

Istuorėjė

Klaipieda bova ikorta 1252 metās. Tumet Dongės opės krontė Livuonėjės uordėns ė Korša vīskūps pastatė Memelborga pėlė, šalėp katruos staties miests (Memelis). Bova planū, ka Memelis būs Vėskūpėjės centro.

1253 metās Petros Dusburgietis pranešė, ka aplīnkėnės gentis sodegėna Memelė ėr oustė bovosius laivus.

1328 metās Klaipieda so aplinkīnēs kaimās bova atidouta Vuokītiū uordėnou Prūsėjuo.

XIV-XV omžēs Klaipieda bova nesotarėmu uobjekts terp Žemaitėjės ė Vuokītėjės.

Klaipieda bova Vuokītėjės platsdarms polėmou ont Žemaitėjės. Žėmaitē gīnies ė poulė Klaipieda. 1379 metās ožpoulė Klaipieda žemaitē vėsėškā sogriuovė miesta ė pėlė.

Klaipiedas vards (Caloypede) pėrma sīkė pamėnavuots Vītauta Dėdliuojė laiškė 1413 metās, katramė ruokoun, ka Klaipieda īr žemaitiu žemie.

• 1409 metās Žalgėrė mūšie vakarėnė Klaipieda bova ožjiemė̄ žemaitē.
• 1525 metās Klaipieda priklausė Prūsėjės hercuogīstē.
• 1629—1635 m. - Švedėjē.
• 1701 m. - Prūsėjės karalīstē.
• 1757—1762 m. - Rosėjės imperėjē.
• 1807—1808 m. - Napuoleuonou Bonapartou somošos Prūsėjė, Klaipieda bova laikėna Prūsėjės suostėnė.

XX omžė Klaipiedas istuorėjė

Paminklos šalėp vasaras estradas skėrts Mažuosės Lietovuos lietoviū švėntės 80-metiou

Palē Versalė sotartė (1919 metās) miests ė krašts palėka Antantis valdiuo. Miests bova pardouts prancūzu valdīmou.

1923 m. ivīka Klaipiedas sokėlėms, katruo rezolatė Klaipieda ė Klaipiedas krašts parējė i Lietovuos valdė. Miests 1923 m. sausė 15 d. bova prijongts pri Lietovuos. 1939 m. kuova 23 dėina Klaipieda prijongta pri Nacėstėnės Vuokītėjės. Ontra pasaulėnė kara metās Klaipieda labā nukėntiejė. Bova sonaikintė daugoma nomū.

Miesta 1945 m. sausė 28 dėina ožjieme Tarību Sājonga. Suovietu uokopacėjės metās Klaipieda bova vīstoma tik kap Lietovuos TSR pruovincėjės miests.

1959 - 1988 metās vīka grētė orbanėzacėjuos ė mėracėjuos pruocesā. Bova statuomė būstā jaunims specelėstam, bet pvz. XX o. 8-am dešāimtmetie aple 40 000 žmuoniu Klaipieduo natoriejė, kor gevėntė.

1976 metās suovietā sonaikėna Klaipiedas senuosės kapėnės. Tuo vėituo pastatė skolptūru parka.

1988 m. isėkūre Klaipiedas Sājūde ėnecetīvene grope.

Lonkītėnas vėitas ė torėzmos

Miesta vaizds ėš Smiltīnės

Klaipieda īr nuognē svarbos torėzma centros. Miesta kikvėinās metās aplonka tūkstontē torėstu ėš ivairiū šaliū. Dėdlē daug atvažiou ėš Vuokītėjės, Latvėjės, Rosėjės ė Jongtėnės Karalīstės.

Klaipieda īr puopoliarė tarp torėsto ėš Lietovuos ė ožsėinė vasaras sezuono, kumet vīkst

• Džiaza festėvalis ,
• Jūras šventė.

Bažninčės

Katalėku:

• Krėstaus Karalė bažninčė,
• Marėjės Taikuos Karalienės bažninčė,
• Šv. Jūzapa Darbėninka bažninčė,
• Šv. Kazėmiera bažninčė.

Pruovaslavu:

• Klaipiedas Mīkuola Apveizas cerkvė,
• Klaipiedas vėsū Rosėjės Švėntūju cerkvė.
• Klaipiedas Šv. kankėniū Veras, Nadieždas ė Liobuovės ė anū muotėnas Suofėjės šventīkla

Tēp pat Klaipieduo veik ė kėtū vieru bažninčės, pavėzdiou lioteruonu, staravieru ė kėtū. Īr jodieju ė mosolmuonu sonėtu bėndroumenės.

Ekuonuomėka

Klaipieda īr magtings Lietovuos ekuonuomėkas cėntros. Kleipeduo veik didlē daug svarbiū Lietovuos ekuonuomėkā versla cėntrū, pabrėkū, uoragnėzacėju ė panašē. Miesta rītūs veik vėinintelė veikontė Lietovuo valna ekuonuomėnė zuona, katruo veikontės imuonės gaun nūlaidu nu muokestiu.

Miestė dėdliausė BVP dalės tėnk paslaugū sektuoriou. Klaipiedėškiu pajamas īr dėdlesnės, nego vėdotėnės Lietovuo. Miestė - vėins mėnkiausiu bedarbiu skaitlios. Darbėninku nuognē trūkst statībuos, rastoranūs, tarnspuortė ėr ouėtė. Pu Romonėjės ė Bolgarėjės petapėma ES narēs, i Klaipieda atvažiava dėrbtė nemažā romonu ė bolgaru.

Dėdlē svarbos ėr magtings īr statību sektuorios, katras nu 2004 m. ėšgīven boma. Dėdliuojė dalės naujuos statības tėnās gīvenamīsėms nomams ė gamīkluoms Klaipiedas valnuo ekuonuomėnie zuonuo.

Klaipiedas ousts

Klaipiedas ousts

Miesta ė šalėis ekuonuomėkuo nuognē svarbos ousts īr, katras īr vėinintelis ousts Lietovuo, katras modernėzounams ė pletamas kruovas apimtīs, oustė dėrb 19 kruovas benduoviu. Ousta spieks par metus īr 40 mėlėjuonu tuonu ivairiū kruovėniū. Ousts dėrb ėštėsus metus. Īr labiausē i šiaurė nutuolės neožšalontis Baltėjės jūras ousts.

Īr atlėkta ousta plietruos stodėjė, kartruo siūluoma statītė gėlėvondenė ousta Melnragie, atvėruo jūruo, sopėlont muolius.

Oustė tēp pat dėdlē svarbė īr ėr keleivėnē laivā, keleiviu parvežėms. Veik tarptautėnė keltu parkiela ėr kroėzėniu laivu prīplauka.

Gīvenamėjē rajonā

Baltėjės mėkrarajuons

Vėns ėš miesta gīvenamūju rajuonu

2001 m. groudė 20 d. Klaipiedas miesta savėvaldībės tarība patvėrtėna Klaipiedas miesta gīvenamūju rajuonu plana, katruo Klaipiedas miests padalėnts i 60 gīvenamūju rajuonu:

Alksnīnė Ontruojė Melnragė Bachmana dvars Baltėjės mėkrarajuons Baltėkalnė Bondožē Bėrotė Bomelė Vėtė Danė Debrecenas Dėdliuojė Vėtė Dobīsa Gėrolē Jonėškė Jūrėninkā Kaluotė Kauns Kretinga Labrėncėškė Laistu suodības

Laukėninkā Lėipuojė Lietovninkā Loizė Līpkiū suodības Mažāsis Kaimelis Mažuojė Vėtė Medelīns Mėšks Mėška dvars Naujamiestis Nemons Neringa Pakrontės suodā Paupē Pėmpėninkā Pėrmuojė Melnragė Plītėnė Poėlsė Pošīns

Rėmkā Ruotošė Rompėškės Šarluotė Šaulē Senamiestis Sendvaris Šėlotė Smeltė Smėltīnė Švepeliu suodības Tauralaukis Onėversėtets Ousts Varpā Vietrongė Vingis Žardės piliakalnis Žardėninkā Riports (Žvejības ousta rajuons)

Transpuorta sėstema

Klaipiedas transpuorta sėstema pagrīsta lėnėjėnio miesta pagrindo. Dėdliausė transpuorta srautā ēn šiaurės-pėitū krėptėm. Klaipieduo poikē ėšvīstėts vėišāsis transpuorts, katron sodara: keleivėniu, mėkrakelėivėniu eismos, planoujamas tranvajaus lėnėjės miestė. Miestė īr aple 97 km dvėratiu takū. Platē vīstoma Smėltīnie dvėratiu takū ėnfrastroktūra. Miestė planoujama ivestė trės parkavėma zuonas (raudonuojė, geltuonuojė ė žaliuojė), ėš katrū jau veik vėina (žaliuojė) pajūrie. Smėltīnie veik dvė keltu parkielė, senuojė (esontė miesta cėntrė) ė naujuojė (esontė miesta pėitūs). Naujuojė parkieluo vasara kelamė žmuonis ė vėsū rūšiū keliū transpuorta prīmuonės, vuo senuojė vėn piestė̄jė ė dvėratē.

Nūruodas

• Ofėcēlos miesta tėnklapis (lietoviu kalbuo),
• Klaipiedas ousts (lietoviu kalbuo).
• Klaipiedas vėišuojė bėbliuoteka (lietoviu kalbuo),
• Trompa Klaipiedas istuorėjė (lietoviu kalbuo).

Torėzmos

• Klaipiedas žemielapis (lietoviu kalbuo),
• Torėzma infuormacėjės cėntros (lietoviu kalbuo).

Straipsnis Klaipieda īr paskelbts pavīzdėnio, tas reišk, ka ons īr pripažints vėino geriausiu žemaitėškas Vikipedėjės straipsniu. Jēgo veizėt, kāp pagerėntė straipsni nekenkont priš ta darītam darbou, vėsumet prašuom prisėdietė.