Jūras švėntė
Jūras švėntė - kuožnās metās būnontė švėntė Klaipieduo.
Istorėjė taisītė
Pėrma leika Jūras švėntė sorėngta 1934 m. Tarpokarė čiesu ana liōb popolerėntė jūra, jūreivīsti ė jūrėnes profesėjes. Šventie liōb dalīvautė svarbos Lietovos vėsuomenines atstovā, polėtėkā. Dėdliausia Jūras šventi bova 2002 m., kumet šventi sotapa so Klaipiedas miesta 750 m. jobėlėjom. Tas 2002 metās anou aplonkė ape vėins mėlėjons torėsto.
Jūras šventi 2006 m. taisītė
2006 m. šventė vīka lėipas 21-23 d. Daugeusi rengėniu bova Klaipiedas senamiestie ė miesta centri. Par trės dėinas ėvīka ape 100 kultūrėniu rengėniu. Pagrėndėnes šventis scenas bova: Anikes aikšti, Kroiziniu laivu termėnals, Tėltu gatve, Jono kalnielis. Renginē vīka 15 vėitu, ėš katru net 5 Smiltīnie. 2006 m. Jūras šventie dalīvava ape 450 tūkst. prieteliu.
Šventis reikšmie Klaipiedā taisītė
Jūras šventi īr svarbi šventi Klaipiedas miestou, nes šventis meto atvīkst dėdlē daug svetiu ėš ožsėine valstībiu (daug ėš Vokėitėjes, 2006 metās dėdlē daug bova ėš Olandėjes ėr Estėjes) ė Lietovuos. Klaipieduo Jūras šventi vadėnam ontruosiom (aba vasaras) Kalėdomes.
Šventi īr pōikē reklamou miesta. Anou dažnā transliou nacionalėne ė kėtas televėzėjes, solaukiam nemažā ožsiene spauduos dėmese.