Nīderlandā

(Nusokta ėš Olandėjė)
Koninkrijk der Nederlanden
Nīderlandu vieleva Nīderlandu gerbs
Nīderlandu vieleva Nīderlandu gerbs
Valstībėnis gimnos: Nīderlandu gimnos
Nīderlandā žemielapie
Valstībėnė kalba olandu, Frīzėjuo – frīzu
Suostėnė Amsterdams
Dėdliausis miests Amsterdams
Valstībės vaduovā Vėlhelms Aleksandros
Karalios
Marks Riotė
Ministros Pėrmėninks
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
41 526 km² (131)
18,41%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
16 491 461 (58)
397,14 žm./km² (14)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
501,60 mlrd. $ (22)
30 600 $ (16)
Valiota Euras
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Paskėlbta
Pripažėnta
Jongtėnė Nīderlandu Karalīstė
Nīderlandu Karalīstė
nuo Ispanėjės
1579 m. sausė 6
1648 m. sausė 30
1815
1830 spalio 4
Interneta kuods .nl
Šalėis tel. kuods 31

Nīderlandu Karalīstė (Nīderlandā aba Olandėjė) – īr federacėnė valstībė, sodarīta ėš Nīderlandu euruopėnės dalies, esantiuos vakarū Euruopuo, šalėp Šiaurės jūras. Tor robežio so Belgėjė, Vuokītėjė, Nīderlandu Antėlās ėr Aruba.

Istuorėjė

taisītė

Geuograpėjė

taisītė

Vakarū Euruopas šalės, šalėp Šiaurės jūras. Šalie nier dėdliū kalnū, aba aukštomū. Dėdlis šmuots terituorėjės īr jūras līgiaus aukštomė.

Koltūra

taisītė

Akuonuomėka

taisītė

Nīderlandu akanuomėka īr poikiam stuovie. Šalie koramė aukštuos pridietėnės verties pruodoktā ė paslaugas. Gerā vīkst prekība, šalie poikė infrastroktūra, gerā apmuokinta darba jiega.

Žmuonis

taisītė

20221 m. šalie gīvena 17,5 mln. gīvėntuoju. Žmuoniū gīven dėdlē tonkē - dėdliausis gīvėntuoju tonkoms Euruopuo pu Maltas, Monaka, Vatikana ė San Marina.

Dėdliausė miestā

taisītė
  1. Amsterdams (Šiaurės Olandėjė, 747 093 gīv.)
  2. Roterdams (Pėitū Olandėjė (582 951 gīv.)
  3. Haga (Pėitū Olandėjė, 475 681 gīv.)
  4. Utrechts (Utrechta pruovincėjė, 294 737 gīv.)
  5. Eindhovens (Šiaurės Brabants, 210 333 gīv.)
  6. Tilborgs (Šiaurės Brabants, 202 091 gīv.)

Admėnėstracėnis soskėrstīms

taisītė

Šalės skėrstuoma i 12 administracėniu regijuonu (pruovincėju). Anou kuožna valda gobernatuorios (Commissaris van de Koning(in)), t. ī. karaliaus aba karalienės kuomėsars).

 
Nīderlandu administracėnis soskėrstīms (lietoviu k., rauduonė taškā žīmė pruovincėju cėntrus).
Pruovincėjė Olandėškā Padietės šalėis masto Adm. cėntros
Drentė Drenthe šiaurės rītūs, i pėitus nu Groningena Asens
Flevolands Flevoland šalėis cėntrė Lelistads
Frīzėjė Friesland šalėis šiaurie Leuvardens
Gelderlands Gelderland šalėis cėntra rītūs, i pėitus nu Overeiselė Arnhems
Groningenas Groningen šalėis šiaurės rītūs Groningens
Limburgs Limburg šalėis pėitrītiūs Mastrichts
Overeiselis Overijssel šalėis rītūs, i pėitus nu Drentės Zvolė
Pietų Olandija Zuid-Holland šalėis cėntra vakarūs, i pėitus nu Šiaurės Olandėjės Haga
Šiaurės Brabantas Noord-Brabant šalėis pietūs Hertogenbosos
Šiaurės Olandija Noord-Holland šalėis šiaurės vakarūs Harlems
Utrechtas Utrecht šalėis cėntrė Utrechts
Zelandija Zeeland šalėis pėitvakariūs Midelborgs


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė