Ėškastėnis kors

Ėškastėnis kors – onglėondėnilē, katrėi per mėlėjuonus metu sosėskvarmava Žemės plotuo ėš sodūliejosiu augalū ė gīviu, ė katrėi īr kāp kors kasamė ė degėnamė. Glabnas ėškastėnė kora rūšīs – kūlė onglės, napta, gomtėnės dojės, torpė. Anėi palėikt glabnās energėjės ėšteklēs cielam svietė, īr nauduojamė dėrbont alektra, transpuortė ė pramuonie. Torpė da čiesās nauduojamė noma apšėldīmou Žemaitėjuo. Daugoms žalevėniu kemėniu medegū, kāp antās plasmasė, padėrbamė ėš kūlė ongliū, naptas, gomtėniu doju.

Torpė – tonkiausē Žemaitėjuo sotėnkama ėškastėnė kora rūšės.

2011 m. napta sodarė aple 40 %, kūlė onglės – aple 26 %, gomtėnės dojės – aple 21 % ES energėjės rėnkas dalėis. 2020 m. ES pėrma lėika atsėnaujėnontės energetėkas sektuorios pralenkė ėškastėnė kora sektuoriu alektras dėrbėmė. Onkstiau kūlė onglės bova glabns ėškastėnis kors, ale īpatėngā tuo kora daba miegėnama atsėsakītė, bo ans degdams ėšskėr daugiausė onglėis dijuoksėda.

2021 m. doumenėm, 82,3 % sovartuotas pėrmėnės energėjės svietė ė 61 % alektras bova padėrbama ėš ėškastėnė kora. Mėlžėnėškė ėškastėnė kora degėnėma kėikē neigiamā veik aplinka. Daugiau kāp 80 % diel žmuogaus vēkluos sosėdariosė onglėis dijuoksėda (CO₂) ėšsėskėr degėnont ėškastėni kora - aple 35 mlrd. tuon emisėju kuožnās metās, diel žemdėrbīstės - aple 4 mlrd. Gomtėnē pruocesā Žemie, (onglėis sogierėms ondėnīnūs) gal absorboutė tėk mizerna tū emėsėju dali, diutuo kuožnās metās palėikt mėlėjardu tuonu onglėis dijuoksėda pervėršis atmuospėruo. Nuors metana doju emisėjės īr tēpuogė rēkšmėngas, ėškastėnė kora degėnėms īr glabns šėltnomė efekta padėrbontiu doju, atsakėngu ož gluobalėni atšėlėma ė ondėnīnu rūgštiejėma, šaltėnis. Tēpuogė daug su uora tarša sosėjosiu smertiu sokel ėškastėni kora degėnont ėšsėskėrontės kėitas dalielės ė tročīznas dojės. Tas kaštou svietou 3,3 % anuo BVP. Atsėsakont degėntė ėškastėni kora kuožnās metās būtom galėma ratavuotė mėlėjuonus žmuoniu gīvībiu.