Република България
Bulgarėjės vieleva Bulgarėjės gerbs
Bulgarėjės vieleva Bulgarėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Bulgarėjės gimnos
Bulgarėjė žemielapie
Valstībėnė kalba bulgaru
Suostėnė Suofėjė
Dėdliausis miests Suofėjė
Valstībės vaduovā Rumen Radev (Румен Радев)
Prėzidėnts
Iliana Iotova (Илияна Йотова)
Viceprėzidėnts
Dimitar Glavchev (Димитър Главчев)
Premjeras
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
110 910 km² (102)
0,3%
Gīventuoju
 - 2022 lėipa (pruogn.)
 - Tonkoms
 
6 447 710 (109)
61 žm./km² (158)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2022 (pruogn.)
77,13 mlrd. $ (64)
10 400 $ (65)
Valiota Levs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažėnta
Osmanu imperėjės
1878 kuova 3
1908 siejės 22
Interneta kuods .bg
Šalėis tel. kuods +359

Bulgarėjė aba Bulgarėjės Respoblėka īr valstībė Pėitrītiu Euruopuo. Robėžioujas so Joudaja jūra rītous, so Graikėjė ė Turkėjė pėitous, Serbėjė ė Makedonėjė vakarous ė Romonėjė šiaurė.

Istuorėjė

taisītė

354-681 681 1393 1393-1878 1878-1944 1944-1898 989-2015

Geuograpėjė

taisītė

Šalės īr pėitrītiū Euruopuo, šalėp Jouduosės jūras.

Akanuomėka

taisītė

Ton īr biedniausė ES valstībė. Šalei īr gerā ėšvīstīts torėzma sektuorios. Bulgarėjuo īr mėnkas algas ė prencėjės.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė