At'darītė pagrėndėni meniū
Republic of Cameroon
République du Cameroun
Kamerūna vieleva Kamerūna herbs
Kamerūna vieleva Kamerūna herbs
Valstībėnis himnos: Kamerūna himnos
Valstībėnė kalba prancūzu, anglu
Suostėnė Jaundė
Dėdliausis miests Duala
Valstībės vaduovā Polis Bija (Paul Biya)
Prėzidents
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
475 440 km² (52)
1,3%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
17 340 702 (57)
36,47 žm./km² (134)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
42,20 mlrd. $ (87)
2 400 $ (139)
Valiota CFA franks (XAF)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
nėra
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažinta
Prancūzėjės
1960 sausė 1
 
Interneta kuods .cm
Šalėis tel. kuods 237

Kamerūns īr valstībė Centrėnė Afrėkuo. Robežioujas so Nigerėjė, Čado, CAR, Kuongo, Gabuono, Ekvatuorė Gvinėjė, tēpuogi skalaun Atlanta ondenīns.

KalbasTaisītė

Kamerūnė īr nauduonama 230 kalbū, ėš anū 55 Afra-azėjatėnės kalbas, 4 ubangėnes kalbas, 169 nigere-kuonga kalbas. Prancūzu ė onglū kalbas īr uofėcēlės kalbas, nas Kamerūns nū 1916 lėgė 1960 m. bova ožvaldīts Prancozėjės ė JK.

GeuograpėjėTaisītė

Kamerūna ėlgoms – 1232 km, pluotis – 719 km, pluots – 475 440 km², terėtuorėjės fuorma panašė i trėkompi. Dėdlis šmuots Kamerūna īr aukštomuo, katron aukštiausės tašks īr Kamerūna ognėkolnės (4040 m).

KlimatsTaisītė

Kamerūnė klimats dėdlē skėras terp regėjuonu. Klimats varėjoun nū posiaujėne lėgė sobekvatuorėne.

RelėgėjeTaisītė