Luodzė
Luodzė - (lėnkėškā: Łódź, vuokīškā: Lodsch) – Lėnkėjės miests-apskrėtės, lėgė 2007 m. bova ontros palē gīventuoju skaitlio Lėnkėjės miests, Luodzės vaivadėjės suostėnė. Luodzie 2018 m. gīvena 687 702 žmuonis. Luodzė ī glabnos Lėnkėjės akuonuomėkas cėntros.
Šūkis | Ex navicula navis |
---|---|
Žmuoniū skaitlios | 670 642 (31 kuova 2021, 2021 m. Lenkijos gyventojų surašymas, most recent value) |
Ikūrėma metā | 29 lėipas 1423 |
Mers | Hanna Zdanowska |
Čiesa jousta | UTC+1, UTC+2 |
Geuograpėjė | |
Šalės | Lėnkėjė |
Pluotībė | 293 kvadratėnis kiluometros |
Augštoms | 219 |
Koordėnatės | 51.75°N 19.4667°E |
Pašta kods | 90-001–94-413 |
Telepuona kods | 42 |
Mers | Hanna Zdanowska |
Istuorėjė
taisītėPėrma lėika rašītėniūs šalteniūs miests pamėnavuots 1332 m. Miesta teisės gava nū Juogailas. Grētā auga XIX omžiou, grētā magtīngienont tekstėlės pramuonē.
Akuonuomėka
taisītėLuodzė ī glabnos Lėnkėjės akuonuomėkas cėntros. Lėgė 1990 m. Luodzė bova glabnos tekstėlės pramuonės cėntros.[1] Diel tuos prīžastėis miesta liuob vadīntė Lėnkėjės Mančestėrio.[2] Nūg 1990 m. somėnka tekstėlės pramuonės glabnoms. Atsėrada šmuots ožrobežė investoutuoju. Indėjės kuompanėjė Infosys tor vėina ėš sava cėntrū miestė. Dell tor pabrėka Luodzie.
Lietovē Luodzie
taisītėLuodzie liuob gīventė šmuots lietoviu darbėninku ė intelėgentu.
Nug 1959 m. Luodzės uoperas teatrė daineva J. Petraškevičiūtė. 1966-67 m. trompā dėrba Lėnkėjės lietoviu vėsoumenėnės draugėjės Luodzės skīrios. Miestė gīvena ė pasėmėrė advuokats ė puolitėks Juonis Bucevėčios.
Spuorts
taisītėFotbuols
taisītėŠaltenē
taisītė- ↑ [http://repozytorium.uni.lodz.pl:8080/xmlui/bitstream/handle/11089/22637/0_1_%5b7%5d-20_Kobojek.pdf Kobojek, Elżbieta. A Small River Within the Urban Space: the Evolution of the Relationship Using the Example of Łódź. Žornals Repozytorium. 2017 m.
- ↑ [http://journals.pan.pl/Content/98189 Lamprecht, Mariusz. Fluctuations in the Development of Cities. A Case Study of Lodz. Žornals Studia Regionalia (2014 m.)