Vatikans

	Žemīnā
	Antarktėda \| Afrėka \| Australėjė ėr Okeanėjė \| Azėjė \| Euruopa \| Pėitū Amerėka \| Šiaurės Amerėka
	Euruopa
	Airėjė \| Albanėjė \| Andora \| Armienėjė \| Austrėjė \| Azėrbaidžians \| Baltarosėjė \| Belgėjė \| Bosnėjė ėr Hercuogovėna \| Bulgarėjė \| Čekėjė \| Danėjė \| Estėjė \| Graikėjė \| Grozėjė \| Islandėjė \| Ispanėjė \| Italėjė \| Jongtėnė Karalīstė \| Joudkalnėjė \| Kėpros \| Kroatėjė \| Latvėjė \| Lėnkėjė \| Lichtenštėins \| Lietova \| Lioksemborgs \| Malta \| Moldavėjė \| Muonaks \| Nīderlandā \| Norvegėjė \| Portugalėjė \| Prancūzėjė \| Romonėjė \| Rosėjė \| San Marins \| Serbėjė \| Slovakėjė \| Slovienėjė \| Soumėjė \| Šiaurės Makeduonėjė \| Švedėjė \| Šveicarėjė \| Torkėjė \| Okraina \| Vatikans \| Vengrėjė \| Vuokītėjė

Santa Sede
Stato della Città del Vaticano


Vatikana vieleva	Vatikana gerbs

Valstībėnis gimnos: Vatikana gimnos

Valstībėnė kalba

luotīnu kalba

Suostėnė

Vatikans

Dėdliausis miests

Vatikans

Valstībės vaduovā

puopīžios Prancėškos I

Vaduovs

Angelo Cardinal Sodano

Valstībės sekretuorios

Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns

0,44 km² (191)
0%

Gīventuoju
- 2005 m. lėipa (progn.)
- Tonkoms

932 (191)
2118,18 žm./km² (3)

BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou

netaikuoma
0,00 mlrd. $ (N/A)
0,00 $ (N/A)

Valiota

Eurs (€)

Čiesa zuona
- Vasaras čiesos

UTC +1 (CET)
UTC +2 (CEST)

Naprīgolnoms

Pasėrašīta

Laterana sotartīs
1929 vasarė 11

Interneta kuods

.va

Šalėis tel. kuods

379

Vatikana Miesta Valstībė (Vatikans, čiesās da vadėnams Švėntoujo Suosto) - miests-valstībė, asontė Italėjės suostėnės Ruomas vakarėniam šmuotė, ont Vatikana kalvuos, puopīžiaus rezėdencėjė.

Vatikana pėlėitībė tor aplė 350 žmuoniū.

Nuors Vatikans īr vėina mažiausiū valstībiu svietė, bat ons tor sava gvardėjė, pėnėngus, pašta žėnklus ė kėtus valstībē būdėngus atrėbutus. Vatikana pasėdėdžiavėms - Švėntuojė Petra bazilėka, laikuoma dėdlingiausė ė fainiausė svieta katalėku bažnīčė.

Istuorėjė

Senuobie ont Vatikana kalvuos, kor daba isėkūrus valstībė, stuoviejė Nerona cirks. Valdont tam imperatoriou cirka terėtuorėjuo bova nukrīžiouts pėrmasis puopīžios - Šv. Petros. Pu katra čiesa krėkštiuonē tuo vėituo pabūdavuojė bažnīčė, a praejos 250 metu imperatuorios Konstantėns ont apaštala Petra kapa pastatė dėdlinga bazilėka.

Ligė XIX omžiaus Vatikans nabova puopiežiu rezėdėncėjė, bat XIX omžiou dėdlesnė dali puopiežiaus žemiu atiemė naujē susėkūrus Italėjės valstībė. 1870 metās kumet Ruoma bova prijongta pri Italėjės, puopīžiaus valdas da labiau somažiejė. Kadongė puopiežē bova tō nepatenkintė, anėi ragėna boikotoutė Italėjės valstībė, vuo tō patio čieso faktėškā valdė Vatikana.

1929 metās puopīžios Pijos XI pasėrašė Laterana sosėtarėma, katrō remontės oficēlē bova sokorta liousa Vatikana valstībė.

Puolitėnė sėstema

Valstībės sontvarka īr absuoliutėnė muonarkėjė (teokratėjė). Puopīžios tor aukštiausė īstatīma leidomojė, vīkdomujė ė teismėnė galė. Draugom ons īr ė Ruomas Katalėku bažnīčės galva. Puopiežio renk ligė gīvuos galvuos kardėnuolu tarība.

Dabartėnis Vatikana vaduovs īr puopīžios Prancėškos I.

Kėta infuormacėjė

Valstībėnės kalbas īr luotīnu ė italu.
Pluots: 0,44 km² (191)