Romunėjė
| România | |||||
| |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | romunu | ||||
| Suostėnė | Bukarėštos | ||||
| Dėdliausis miests | Bukarėštos | ||||
| Valstībės vaduovā | Klaus Iohannis Prezidėnts
Marcel Ciolacu Ministros pėrmėnėnks
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
237 500 km² (78) 3,0% | ||||
| Gīventuoju - 2011 lėipa (progn.) - Tonkoms |
19 599 506[1][2] (49) 82 žm./km² (76) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 197,30 mlrd. $ (44) 8 800 $ (71) | ||||
| Valiota | Leu | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +2 - | ||||
| Naprīgolnoms Paskelbta
|
(įvykis Xxxx) 1877 m. gegožė 9 d. | ||||
| Interneta kuods | .ro | ||||
| Šalėis tel. kuods | 40 | ||||
Romunėjė īr valstībė Euruopuos pėitrītiūs. Tor robežio so Okraina ė Moldavėje šiauries rītūs, Vengrėjė ė Serbėjė vakarūs ėr Bulgarėje pėitūs. Tēpuogė tor nedėdlį pakronti pri Jouduosės jūras. Prigol ES ė NATO.
Istuorėjė
taisītėSeniau Romunėjės vėituo bova Dakėjė, katruo gīvena daku ė traku tautas. Paskiau Dakėjė bova ožkariauta ruomienu imperėjė ė palėka anuos pruovincėjė, vuo vėitėnē gīvėntuojē asėmėliavosė. III-IX o. Ruomas imperėjė Romunėjės žemies galė prarada ė tū čiesū Dakėjė iejė ėš ronku i ronkas ivairiausiuoms tautuoms. Lėgšiuolē romunu kalbuo īr palėkės daku kalbuos sobstrats. Daku kalba bova gėmėnėngesnė baltu kalbuoms nekāp slavu kalbas.
Geuograpėjė
taisītėKoltūra
taisītėŽmuonis
taisītėŠalie gīvėn daug tautū, ale etnėnē romunā sodar dėdliausi šmuota.
| Tauta | Gīvėntuoju skaitlios | % |
|---|---|---|
| Romunā | >19 mln. | 89,5 % |
| Vengrā | 1,431,807 | 6,6 % |
| Čėguonā | 535,140 | 2,46 % |
| Okrainėitē | 61,091 | 0,28 % |
| Švabā | 59,764 | 0,28 % |
| Rosā | 35,791 | 0,17 % |
| Kėtė | 0,8 % |
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |