At'darītė pagrėndėni meniū
Kongeriket Norge
Kongeriket Noreg
Norvegėjės vieleva Norvegėjės herbs
Norvegėjės vieleva Norvegėjės herbs
Valstībėnis himnos: Norvegėjės himnos
Nuorvegėjė žemielapie
Valstībėnė kalba norvegu Bokmål ė Nynorsk
Suostėnė Uosls
Dėdliausis miests Uosls
Valstībės vaduovā Harolds V
Karalios
Erna Solberg
Premjėrs
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
323 802 km² (66)
6,0%
Gīventuoju
 - 2011 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
4 920 305 (114)
14,24 žm./km² (164)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
207,30 mlrd. $ (40)
47 800 $ (4)
Valiota Nuorvegėjuos kruona
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +0
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažinta
Konstitucėjės paskelbims
1814
1814
Interneta kuods .no
Šalėis tel. kuods 47

Nuorvegėjė o Nuorvegėjės Karalīstė (nuor. Kongeriket Norge) īr valstībė šiaurės Euruopuo, pri Šiaurės jūruos. Robežioujas so Švedėjė, Rosėjė ė Soumėjė. Tēpat Norvegėjē prėklausa Bovie sala, Svalbards, Jan Majens.

Admėnėstracėnis soskėrstīmsTaisītė

Nuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 19 admėnėstracėniū regėjuonū, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuovegėškā - Fylker), vuo anuos da ėšdalīnta i 433 savivaldībes (nuovegėškā - Kommuner). Tėktās suostėnė Uosls īr krūvuo apskrītės ė savivaldībė.

Apskrītės (sklaiustėliūs admėnėstracėnē centrā):

Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā - Landsdel):

  • Pėitū žemes (Sørlandet),
  • Rītū žemes (Østlandet),
  • Vakarū žemes (Vestlandet),
  • Trendelags (Trøndelag) ė
  • Šiaurės Nuorvegėjė (Nord-Norge).

Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, ėstuorėjės, panašē, kāp Lietovuo īr Aukštaitėjė, Žemaitėjė, Dzūkėjė ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.

Svēkatas sėstemaTaisītė