Lioksemborgs
Grand-Duché de Luxembourg Großherzogtum Luxemburg | |||||
| |||||
| |||||
Valstībėnė kalba | prancūzu, vuokītiu, lioksemborgėitiu | ||||
Suostėnė | Lioksemborgs | ||||
Dėdliausis miests | Lioksemborgs | ||||
Valstībės vaduovā | Henri Hercuogs
Ksaviers Betels Ministros pėrmėninks
| ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
2 586,4 km² (168) nie doumenū | ||||
Gīventuoju - 2018 sausis (progn.) - Tonkoms |
602 005 (168) 233,7 žm./km² (58) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 64 mlrd. $ (94) 109 192 $ (3) | ||||
Valiota | Eurs | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 UTC +2 | ||||
Naprīgolnoms Paskėlbta
Pripažėnta |
1835 1867 m. gegožė 11 | ||||
Interneta kuods | .lu | ||||
Šalėis tel. kuods | 352 |
Lioksemborgs (Lioksemborga Dėdliuojė Hercuogīstė) ī nedėdlė valstībė vakarū Euruopuo. Ona robežiounas so Vuokītėjė, Prancūzėjė ė Belgėjė. Lioksemborgs īr vėina baguotiausiu Euruopas ė svieta šaliū ė baguotiausia ES narie. Lioksemborgė dėdlē daug migrantu - 2023 m. lioksemborgėitē sodarė 53 pruocentus, palėkė - migrantā, tonkiausē portugalā ė prancūzā.
Admėnėstracėnis soriedėms
taisītėLioksemborgs sodalīts i 3 apīgardas, anuos – i 12 kantuonu, vuo anėi – i 116 kuomunu – mažiausiu admėnėstracėniu daliū.
Akuonuomėka
taisītėLioksemborgs ī glabnos Svieta fėnansu cėntros.
Istuorėjė
taisītėLioksemborga grafīstės istuorėjės pradė skaituomė 963 m., kumet grafs Zėgfrīds isėgėjė kalvėkė so ruomienu čiesa itvėrtėnėmās, pavadėnėmo Lucilinburhuc („pėliėlė“).
Geuograpėjė
taisītėLioksemborgs pluotībė īr tėk do karto dėdlėsnis nekāp Mažeikiu rajuona savėvaldībė. Šalės ī 84 km i ėlgoma ė 52 km i platoma. Gal ėšskėrtė do glabno regijuono: šiaurie esontis Eslings, so daug mediu ė kalvū ė pėitūs ė cėntrė esontis Gutlands, katramė tonkiausē dėrbamas žemės pluotā, pruotarpēs so medēs.
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |