Kroatėjė
Republika Hrvatska | |||||
| |||||
| |||||
Valstībėnė kalba | kroatu | ||||
Suostėnė | Zagrėbs | ||||
Dėdliausis miests | Zagrėbs | ||||
Valstībės vaduovā | Zorans Milanovičios Prezidėnts
| ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
56 542 km² (123) 0,01% | ||||
Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
4 494 749 (116) 79,49 žm./km² (88) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 59,41 mlrd. $ (71) 13 200 $ (54) | ||||
Valiota | Eurs (€) | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 UTC +2 | ||||
Naprīgolnoms Paskelbta
|
nu Jugoslavėjės 1991 bėrželė 25 | ||||
Interneta kuods | .hr | ||||
Šalėis tel. kuods | 385 |
Kroatėjė (kroatėškā: Hrvatska, oficēlē Kroatėjės Respoblėka (Republika Hrvatska) īr valstībė Euruopuo, Cėntrėnės Euruopas ė Balkanu krīžkelie, toronti robežio so Adrėjės jūra peitūs, Slovienėjė, Vengrėjė, Bosnėjė ėr Hercuogovėna, Serbėjė ė Joudkalnėjė. Suostėnė - Zagrėbs. Onkstiau bova Jugoslavėjės sodietie, ale 1991 m. ėškuovuojį liousoma. Kroatėjė prigol Euruopas Sājongā ė NATO, nu 2023 m. sausė 1 d. īr eurozuonas narie.
Dėdlē grētā aug Kroatėjes akuonuomėka, katruo magtīngs īr torėzma sektorios.
Istuorėjė
taisītėGeuograpėjė
taisītėKoltūra
taisītėAkuonuomėka
taisītėŽmuonis
taisītė
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |