Baltarosėjė

Рэспубліка Беларусь Республика Беларусь
Baltarosėjės vieleva Baltarosėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Baltarosėjės gimnos
Valstībėnė kalba	baltarosiu, rosu
Suostėnė	Minsks
Dėdliausis miests	Minsks
Valstībės vaduovā	Aleksėndra Lokašenka (Аляксандр Лукашэнка) Prezidėnts Romans Holovčenko (Роман Головченко) Ministros pėrmėninks
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	207 600 km² (83) nie dūmenū
Gīventuoju  - 2018  - Tonkoms	9 492 000 (77) 45,79 žm./km² (119)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2017 173,4 mlrd. $ (72) 18 600 $ (70)
Valiota	Baltarosėjės roblis
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +3 UTC +3
Naprīgolnoms Paskelbta Pripažėnta	nu SSRS 1990 lėipas 3 1991 rogpjūtė 25
Interneta kuods	.БЕЛ, .BY
Šalėis tel. kuods	375

Baltarosėjes Respoblėka (Беларусь) īr žemīnėnė valstībė rītū Euruopuo, terp Lėnkėjes, Okrainas, Rosėjės, Latvėjės ė Lietovuos. Da vadėnama Godėjė.

Istuorėjė

Ligė pat 1918 metu Baltarosėje prigolė ivairiuom valstībiem - Kijeva Rosē, LDK, Rosėjės imperėjē. 1918 metās Baltarosėjė atkūrė naprigolnoma, bat jau 1919 metās anou okupava buolševėku Rosėjė. 1991 metās Baltarosėjė ėšėros SSRS palėka liousa valstībė ė palėka NVS narė.

Politėne sėstema

Valstībės galva de facto prezidėnts Aleksandros Lukašėnka īr, pėrma lėika i ton puosta ėšrīnkts 1994 metās, ale pu paskiausiu rėnkėmu Vakarū valstībiu nabpripažīstams. 1996 metās lapkristė 24 dėina nutėka referendoms, katramė bova ėšpliestas prezidėnta galės. Bova pakeista valstībėnė vieleva, gerbs ė himns.

Demografėjė

Tautėnė gīventuoju sodietės: godā, tēp pat īr rosu, lėnku, okrainėitiu, lietoviu ė kt.

Tarpatutėnē santīke

Baltarosėje bendradarbiaun so dėdlio skaitlio svieta valstībiu, īpatīngā so Rosėje. Santīke so ES īr komplikoutė, bet čiesās gerė.

Skėrstīms ė admėnėstravėms

Baltarosėjės regėjuonā

Godėjė soskėrstīta i 6 regijuonos (вобласць, voblast'):

Regijuona ožvadėnėms	Glabnos miests
Bresta srėtės (Брэсцкая вобласць)	Brests (Брэст)
Gardėna srėtės (Гродзенская вобласць)	Gardėns (Гродна)
Guomėlė srėtės (Гомельская вобласць)	Guomelis (Гомель)
Minska srėtės (Мінская вобласць)	Minsks (Мінск)
Magėliuova srėtės (Магілёўская вобласць)	Magėliuovs (Магілёў)
Vėtebska srėtės (Вiцебская вобласць)	Vėtebsks (Віцебск)

Nūruodas

• Size and natural increase of population (onglu ruoduo).

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė