Latvėjė
| Latvijas Republika | |||||
| |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | Latviu kalba | ||||
| Suostėnė | Rīnga | ||||
| Dėdliausis miests | Rīnga | ||||
| Valstībės vaduovā | Edgars Rinkėvičs Prezidėnts
Evika SiliniaMėnėstros pėrmėninks
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
64 589 km² (121) 1,5% | ||||
| Gīventuoju - 2018 - Tonkoms |
1 934 379 (148) 29,95 žm./km² (166) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2018 53,467 mlrd. $ (107) 29 489 $ (52) | ||||
| Valiota | Eurs | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +2 UTC +3 | ||||
| Naprīgolnoms Paskelbta
Pripažėnta TSRS okupacėjė Atkorta Pripažėnta |
Nu Rosėjės imperėjės 1918 lapkristė 18 1920 rogpjūtė 11 1940 bėrželė 17 1990 gegožė 4 1991 rogpjūtė 21 | ||||
| Interneta kuods | .lv | ||||
| Šalėis tel. kuods | 371 | ||||
Latvėjės Respoblėka (latvėškā: Latvija, Latvijas Republika, līviu: Leţmō, Leţmō Vabāmō) - īr šalės Euruopuo, šiaurės rītūs. Latvėjė tor robežio so Estėjė, Lietova, Baltarosėjė ė Rosėjė, Latvėjė tēpuogė īr Baltėjės jūras rītėnie pakrontie. Suostėnė īr Rīnga.
Latvėjės Respoblėka nu 2004 metu gegožės pėrmuos dėinas īr ES narie.
Naciuonalėnē sėmbuolē
taisītėLatvėjės naciuonalėnē sėmbuolē īr baltuojė kielė, dvėtaškė Dieva marelė, baltuojė ramonė, ōžuols ė lėipa.
Trompa istuorėjė
taisītėPasėbėngos XIII omžė baltu kuovuoms so vuokītēs, dabartėnė Latvėjės terėtuorėjė pateka terp pėnkiū feodalėniu valstībieliu, katruos sodarė Livuonėjes kuonfederacėjė (da bova vadėnama Livuonėjės uordėno). 1561 metās Latvėjės Vėdžemė ė Latgala bova prijongtas pri LDK, vuo Koršos, Žemgala ė Siela bova sojongtė i Korša konėgākštīstė, katra nūg 1569 m. palėka Abījū Tautū Respoblėkas vasalė. 1629 metās Vėdžemė ė Rīga atėteka Švedėjē, vuo 1721 metās - Rosėjā. 1772 metās pri Rosėjės imperėjės bova prijongta Latgala, vuo 1795 metās Korša konėgākštīstė.
Vuokītėjē kapėtoliavos pėrmuo svieta vainuo ė tebvīkstont pėlėitėnē vainā Rosėjuo, Latvėjė 1918 m. lapkristė 18 dėina paskelbė sava liousībė. XX omžė tretėm i ketvėrtam dešimtmetiūs, Latvėjė bova demuokratėška respoblėka, bat vieliau isivīrava Karla Ulmanė autuorėtarėnis režėms. 1940 metās lėipas 17 dėina bėngės pėrmasā liousībės perijuods.
Ontruojė svieta vainas čieso Latvėjė bova trompā okopouta Vuokītėjės, vieliau ligė pat 1991 metu rogpjūtė 21 dėinuos Latvėjė prigolė TSRS. 2004 m. Latvėjė palėka ES ė NATO narie.
Puolitėnė sėstema
taisītėLatvėjuo īr parlamentėnė demuokratėjė. 100 vėitu torontė Seima (latvėškā: Saeima) narē īr ėšrenkamė par vėsoutėnius rėnkėmus. Kadencėjė tronk tris metus. Prezidėnta renk parlamėnts paprasta balsū daugoma ketoriem metam. Prezidėnts gal sava pareiguos būt daugeusē do lėikos. Ons paskėr premjiera, katros formoun vėriausībė.
Dabartėnem Latvėjės seimė daugeusē mandatū tor "Santarvės cėntros" (31) ė "Vėinībė" (20).
Akanuomėka
taisītėLatvėjės akanuomėkou duomėniuon paslaugū ė pramuonės sektuorē. Akuonuomėka nuognē aug nū liousoma atgavėma 1991 m. Valstībie notėka keles akanuomėnės krėzis, bat šalės tuoliau vīstuos ė tuobolėn pragīvenėma līgė. Latvėjė aksportoun krūva pruodokcėjės, magtīngiausē prekiaunama so Euruopas Sājongas šalėm.
Transpuorts
taisītėLatvėjuo poikē dėrb transpuorta sektuorios. Magtīngė ī oustā, par katrūs perkraunama galībė tranzėta kruovėniu, katrie ēn ėš Rosėjės, Godėjės ė kėtū valstībiu i Vakarū Euruopa. Rīguos uora ousts ī dėdliausės uora ousts palē keliaunīnku skaitlio Baltėjės valstībies.
Geuograpėjė
taisītėLatvėjės pluots īr 64 000 kvadratėniu kiluometru. Baltėjės kronta ėlgoms īr 5000 km.
Aukštiausė vėita īr Gaizėnė kalns (311 m), žemiausė vėita īr jūras līgie.
Ėlgiausė Latvėjes opė īr Daugova, Latvėjuo tek 357 ėš 1020 km.
Latvėjės suostėnė īr Rīnga (815 000 gīventuoju). Kėtė dėdesnė miestā īr Daugpėlis, Lėipuojė, Jelgava, Jūrmala, Vėntspėlis ė Rėzeknė.
Svarbiausė Latvėjės oustā īr Ventspėlis, Rīnga ė Lėipuojė.
Admėnėstracėnis soskėrstīms
taisītė.png)
Latvėjuo skėramė tuokėi istuorėnē-etnuograpėnē regėjuonā:
- Koržemė (Kurzeme);
- Vėdžemė (Vidzeme);
- Žemgalė (Zemgale);
- Latgalė (Latgale);
- Aukšžemė (Augšzeme, Sēlija);
Admėnėstracėškā Latvėjė skėrstuoma i 26 rajuonos ė 7 miestos.
Demuograpėjė
taisītėLatvėjuo gīven 2,25 mėlėjuonā gīventuoju. Ėš anū 62,1% īr latvē, 26,9% rosā, 3,3% godā, 2,2% okrainėitē, 2,2% lėnkā, 1,2% lietovē ė 2,1% īr kėtū tautībiu žmuoniu. Lietovē tonkiausē gīven šalėp robežiaus so Lietova ė dėliūsiūs Latvėjės miestūs. Lietovē Latvėjuo gīven nūg senuobės. Dėdlis šmuots Lietoviu atsikielė i Latvėjė XIX omžiou, kūmat Latvėjuo vīka ėndostrėlėzacėjė.
Miestā
taisītėGlabniausė ė dėdliausė miestā palē prieteliu skaitlio īr:
| Miests | Pluots, km² | Puopolēcėjė | Miests | Pluots, km² | Puopolēcija | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Rīnga | 307,2 | 709 145 | 7 | Riezeknė | 17,48 | 35 148 | |||
| 2 | Daugpėlis | 72,48 | 103 754 | 8 | Valmėira | 18,1 | 27 323 | |||
| 3 | Lėipuojė | 60 | 84 411 | 9 | Jėkabpėlės | 23 | 26 468 | |||
| 4 | Jelgava | 60,1 | 65 106 | 10 | Uogrė | 16 | 26 167 | |||
| 5 | Jūrmala | 100 | 56 130 | 11 | Tukumės | 12,9 | 19 904 | |||
| 6 | Vėntspėlis | 55,37 | 42 883 | 12 | Ciesis | 19,3 | 17 844 | |||
| 2009 m. apskaitlēvėmā[1] | ||||||||||
Kėta infuormacėjė
taisītė- Ofėcēlė kalba: latviu. Dėdlē paplėtos da īr rosu kalba.
- 99% Latvėjės gīventuoju īr raštėngė.
- 55 pruocėnta žmoniū īr liuteruonā, 24 pruocėnta Ruomas katalėkā, 9 pruocėnta provoslavā, 12 pruocėntu gīventuoju ėšpažīst kėtas vieras.
- Latvėjės valiota īr eurs
- Latvėjės interneta kuods īr .lv
Šaltenē
taisītėNūruodas
taisītė- http://www.vietas.lv/
- https://web.archive.org/web/20100820083530/http://latviatourism.lv/
- https://web.archive.org/web/20140317183808/http://www.latvia.lv/
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |