Tramvajos

Tramvajos - miesta, biegēs važiuonontė transpuorta prėimouone. Tramvajēs vežamė tonkiausē žmuonės, bat retās vežamas ė prekes. Tramvajaus biegā būn gatvės vėdorie, aba šmuotūs, bat pvz. Rosėjės miestė Vuolguogradė keles tramvaje stuoteles īr ė pū žeme.

Žuode etmuoluogėjė

Žuodis tramvajos (onglėškā: tram, tramway) īr škuotū ė Šiaurės Onglėjės ongliū kasiejū nauduots žuodis apėbodėntė vaguonelem, katrūs anie važioudava pū kasīklas. Nuors žuodis īr kėlėma nū Onglėjės, bat na vėsuos onglū kalba basėrokounontiūs valstībies īr nauduojams, pvz. JAV nauduojams žuodis trolley, trolley car aba streetcar.

Istuorėjė

Arklēs pakėnkītė tramvajē Vėinuo.

Pėrmiejė tarmvajē Šiaurės Amerėkuo, vadėnamė "gatviū vaguonās" (onglėškā: streetcars) aba "arkliū vaguonās", bova sokortė JAV ė važiava regolerēs maršrotās. Pėrmuojė lėnėhė atėdarīta 1828 m. Baltėmuorie, vuo 1832 m. - Niujuorkė. Pėrmiejė biegēs bova vėrš gatvės līge, tas bova napatuogo pīstiesems, pasėtaikīdava avarėjū. 1852 m. fėrma Alphonse Loubat sokonstrava asontios gėliau grīndenie biegios so griuovelio aba sėjė.

Pėrms tramvajos Prancozėjuo pasėruodė 1853 m., roušontėis svieta mogē. Anie vadėntė "kėnkuomasēs geležinkelēs". Vaguonos trake do, aba daugiau arkliū.

XIX o. pabėnguo - XX o. pradiuo daugoma arkliū tempamū tramvajū pakėite alektrėnē tramvajē. Par II Svieta vaina JAV vėituom bova sogražėntė arklēs tempamė tramvajē, nas rēkiejė taupītė alektra.

Tēpat krūvuo bova ėšplėtė garās varuomė tramvajē. Anie bova dvejū tėpo: torontės garū varėklė luokuomovivė ė torontės garū varėklė vaguonė.

Arklēs tempamė tramvajē tebier nauduoajmė Mena saluo, Dalglasa mieste.

Tramvajū pasėtraukėms pū Untruosės Svieta vainas

Nuosavū mašėnū ėšplėtėms ė kelėivėniū atsėradėms miestūs nolieme, ka aple 1960 m. tramvajē zars nonīka ėš daugomuo Svieta valstībiū miestū. Autuobosā palėka patėkėmė ė pėgesnė, ėnfrastruktūras puovėiza.

Pavīzdiou, Pancozėjės valdė ėnvestava vėin i kelėivėniū ėnfrastruktūra, vuo autuomuobėliū keliū plietra bova soprontoma, kāp pruogresos.

Ton čieso tramvajē vėsėškā nonīka Airėjuo, Ėspanėjuo, Torkėjuo, Lietovuo ė Pėitū Afrėkuo.

Tramvajū energėjės šaltenē

Tramvajū ēsmou gal būt panauduotė vėsuokie energėjės šaltenē. XIX omžiaus pabėnguos ė XX omžiaus pradiuos gadīnies liōb dėdliausē nauduot arklios ė gara varėklios, bat ėšplėtos alektrā, bova prėtākinta nauduot alektra.

Ne katruos JK šmuotuos, liōb būt nauduonamas kėtas energėjės puormas. Hastinga miesta (JK) tramvajos ė mažė tramvajē Švedėjuo liōb nauduot benzėno varuomos tramvajos, vuo „Lytham St. Annes“ - dojuom varuomos. Parīžiou (Prancūzėjė) liōb važiout uoro varuomė tramvajē.

Kruovėnėnē tramvajē

Kruovėnėnis tramvajos CarGoTram, katron valda Volkswagena kuomapanėjė Dresdena miestė Vuokītėjuo.

Kruovėnē pradietė važiuotė biegēs XIX omžiou. Geriausē žėnuoms Weymouth Harbour Tramway, JAV ^[1]. Šēs laikās Dresdena miestė Vuokītėjuo pastuovē ēn kruovėnėnis tramvajos CarGoTram, katrs gaben mašėnū dalis par miesta centra i Volkswagen dėrbīkla ^[2]. Ciūrėkė ė Vėinuo kruovėnėnēs tramvajēs gabenamas atliekas pardėrbėmou.

Tramvajē Lietovuo

Vėlnou 1886 m. pradiou ėšējė siūlėjėms īrengtė ketores arklēs tempama tramvaje lėnėjės: 1-uojė nū Žaliuojė tėlpta Vėlniaus, Gobernatouriū (dab. Klaipiedas) ė Pīlėma gatviem lėgė gelžkele stotėis. 2-uojė lėnėjė nū gelžkele stotėis Aušras Vartū, Sobatiaus, Dėdlia ė Pėlėis gatviem, šalėp Katedras, Gedemėno pruospektu lėgė Žaliuojė tėlpta. 3-uojė nū Pīlėma gatvės, Trakū, Duomėnikuonū iė šv. Juona gatviem lėgė Pėleis gatvės ė šalėp Katedras pasoktė i Aleksandra pruospekta (dab. Mairuone g.) lėgė Ožope tėlpta. 4-uojė nū Katedras lėgė Karė̄ne lazareta Antakolnie.

Lietovuo XIX omžiaus pabėnguo arklēs kīnkuomė tramvajē važėniejė Vėlnios ė Kaunė. 1893 m. ožbėngta būdavuot Vėlnious 10 km tramvajaus lėnėjė "Kuonkė".

Lietovuo lėgė II Svėita vainuos alektrėnē tramvajē važenieje Klaipiedas mieste.