Pėitū Afrėkas Respoblėka

Republiek van Suid-Afrika Republic of South Africa IRiphabliki yase Ningizimu Afrika
Pėitū Afrėkas Respoblėkas vieleva Pėitū Afrėkas Respoblėkas gerbs
Valstībėnis gimnos: Pėitū Afrėkas Respoblėkas gimnos
Valstībėnė kalba	afrėkanu, onglu ė vėitėnės afrėkėitiu kalbas
Suostėnė	Keiptauns Pretorėjė Blumfonteins
Dėdliausis miests	Johanesborgs
Valstībės vaduovā	Cyril Ramaphosa Prėzidents David Mabuza Viceprėzidents
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	1 219 912 km² (24)
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	44 187 637 (27) 36,22 žm./km² (135)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2006 (pruogn.) 576,40 mlrd. $ (21) 13 000 $ (55)
Valiota	Rands
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +2 -
Naprīgolnoms	nū JK 1910 m. gegožė 31 d.
Interneta kuods	.za
Šalėis tel. kuods	27

Pėitū Afrėkas Respoblėka īr valstībė Pėitū Afrėkuo. Robėžioujas so Namibėjė, Zėmbabvė, Mozambiko, Botsvana, Lesuoto, Svazėlando. Tēpuogė skalaun Atlanta ondenīns ėr Indėjės ondėnīns.

Istuorėjė

Pėitū Afrėka īr vėina seniausiu prieteliu apgīvendėnta svieta terėtuorėjė. Prīš atvīkstont pėrmėims olandu kuoluonėstams dabartėnės šalėis terituorėjės šiaurės rītūs gīvena siesles chuosu ė zolosu gentīs, vuo terituorėjuo aplėnkou Geruoses Vėltėis kīšoli – huotentuotu ė bošmenu klajuokliu gentīs. Onglėjē sėikant isėgalietė tuo terėtuorėjuo prasėdiejė vainas tarp anū ė būru. Vieliau tas toriejė itakas liūdnā pagarsiejosē apartheida puolitėkā.

Geuograpėjė

Valstībė ī pėitū Afrėkuo.

Nūruodas

üirezetotzo ügpäfdpsprzäspfeuozpsrjt5hjtp6