Šiaurės Kuoriejė
Kuoriejės Liaudėis Demuokratėnė Respoblėka (Šiaurės Kuoriejė) – valstībė rītu Azėjuo, šiaurėniam Kuoriejės posiasalė šmuotė. Ona tor robežio so Pėitu Kuorėjė pėitūs, Kėnėjė ėr Rosėjė šiaurie. Seniau bovosės veinėngas valstībės Kuoriejės dalės.
조선민주주의인민공화국 Chosŏn Minjujuŭi Inmin Konghwaguk | |||||
| |||||
| |||||
Valstībėnė kalba | kuoriejėitiu | ||||
Suostėnė | Pchenjans | ||||
Dėdliausis miests | Pchenjans | ||||
Valstībės vaduovā | Kim Ėr Sens (Kim Il-sung) Omžėnasis prezidėnts
Kim Jong-un Naciuonalėnė gėnības
komiteta pėrmėninks | ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
120 540 km² (97) 0,1% | ||||
Gīventuoju - 2006 m. lėipa (progn.) - Tonkoms |
23 113 019 (47) 191,75 žm./km² (39) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 40,00 mlrd. $ (89) 1 800 $ (153) | ||||
Valiota | Šiaurės Kuoriejės vuona (KPW) | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +8:30 - | ||||
Naprīgolnoms Paskėlbta
Pripažėnta |
nu Japuonėjės 1945 rogpjūtė 15 | ||||
Interneta kuods | .nie (rezervuots .kp) | ||||
Šalėis tel. kuods | 850 |
Istuorėjė
taisītėOntruos svieta vainuos pabėnguo Kuoriejė palėka okupouta suovietu ėr amerėkėitiu karioumeniu. 1948 m. šalės bova padalīnta - kuomonėstā ožvaldė šiaurė, vuo pėitėni šmuota ėšluošė amerėkėitiu remiama kapitalėstėnė vėriausībė.
Ėr dabartėnēs čiesās anuos dėdlē nesotar - terp anū net ī irengta vėina magtīngiausē dežuruojamu robežiu svietė. Kuomonėstėnė Šiaurės Kuoriejė gasdėn sava kondoulėnė pruograma ciela svieta.
Puolitėnė sistema
taisītėNuors oficēlē Šiaurės Kuoriejė īr demuokratėnė valstībė, anuo ėš tėkrū vīroun tuotalėtarėnis riežėms. Čėštās vėinvaldis ė ofėcēlo Naciuonalėnė gīnības
komėteta pėrmėninks Kim Čen Uns, onsktiau bova anuo tievs Kim Čen Ėrs, bat oficēlē šalėis valduovs īr anuo tievs Kim Ėr Sens, katros mėrė 1994 m.
Admėnėstracėnis soskėrstīms
taisītėŠiaurės Kuoriejė īr soskėrstīta i 9 provincėjės, 3 īpatėngousios regijuonos ė 2 miestu savėvaldībės.
Provincėjės
taisītė- Čaganda provincėjė (Chagang-do)
- Hamhion Pokta provincėjė (Hamgyŏng-pukto)
- Hamhion Namda provincėjė (Hamgyŏng-namdo)
- Hvanhė Pokta provincėjė (Hwanghae-pukto)
- Hvanhė Namda provincėjė (Hwanghae-namdo)
- Kanvuonda provincėjė (Kangwŏndo)
- Pchenjan Pokta provincėjė (P'yŏngan-pukto)
- Pchenjan Namda provincėjė (P'yŏngan-namdo)
- Janganda provincėjė (Ryanggang-do)
Īpatėnė̄jė regijuonā
taisītė- Pramuonėnis Kaesŏng regijuons (Kaesŏng Kong-ŏp Chigu)
- Torėstėnis Kŭmgangsan regijuons (Kŭmgangsan Kwangwang Chigu)
- Īpatėngasis Sinŭiju adminėstracėnis regijuons (Sinŭiju T'ŭkpyŏl Haengjŏnggu)
Miestu savėvaldībės
taisītė
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Bangladešos | Bruniejos | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams |