Šiaurės Kuoriejė

Kuoriejės Liaudėis Demuokratėnė Respoblėka (Šiaurės Kuoriejė) – valstībė rītu Azėjuo, šiaurėniam Kuoriejės posiasalė šmuotė. Ona tor robežio so Pėitu Kuorėjė pėitūs, Kėnėjė ėr Rosėjė šiaurie. Seniau bovosės veinėngas valstībės Kuoriejės dalės.

조선민주주의인민공화국 Chosŏn Minjujuŭi Inmin Konghwaguk
Šiaurės Kuoriejės vieleva Šiaurės Kuoriejės gerbs
Valstībėnis gimnos: Šiaurės Kuoriejės gimnos
Valstībėnė kalba	kuoriejėitiu
Suostėnė	Pchenjans
Dėdliausis miests	Pchenjans
Valstībės vaduovā	Kim Ėr Sens (Kim Il-sung) Omžėnasis prezidėnts Kim Jong-un Naciuonalėnė gėnības komiteta pėrmėninks
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	120 540 km² (97) 0,1%
Gīventuoju  - 2006 m. lėipa (progn.)  - Tonkoms	23 113 019 (47) 191,75 žm./km² (39)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2006 (progn.) 40,00 mlrd. $ (89) 1 800 $ (153)
Valiota	Šiaurės Kuoriejės vuona (KPW)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +8:30 -
Naprīgolnoms Paskėlbta Pripažėnta	nu Japuonėjės 1945 rogpjūtė 15
Interneta kuods	.nie (rezervuots .kp)
Šalėis tel. kuods	850

Istuorėjė

Ontruos svieta vainuos pabėnguo Kuoriejė palėka okupouta suovietu ėr amerėkėitiu karioumeniu. 1948 m. šalės bova padalīnta - kuomonėstā ožvaldė šiaurė, vuo pėitėni šmuota ėšluošė amerėkėitiu remiama kapitalėstėnė vėriausībė.

Ėr dabartėnēs čiesās anuos dėdlē nesotar - terp anū net ī irengta vėina magtīngiausē dežuruojamu robežiu svietė. Kuomonėstėnė Šiaurės Kuoriejė gasdėn sava kondoulėnė pruograma ciela svieta.

Puolitėnė sistema

Nuors oficēlē Šiaurės Kuoriejė īr demuokratėnė valstībė, anuo ėš tėkrū vīroun tuotalėtarėnis riežėms. Čėštās vėinvaldis ė ofėcēlo Naciuonalėnė gīnības
komėteta pėrmėninks Kim Čen Uns, onsktiau bova anuo tievs Kim Čen Ėrs, bat oficēlē šalėis valduovs īr anuo tievs Kim Ėr Sens, katros mėrė 1994 m.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Abruozdielis:Subdivisions of North Korea (Lithuanian).svg

Šiaurės Kuoriejės admėnėstracėnis soskėrstīms

Šiaurės Kuoriejė īr soskėrstīta i 9 provincėjės, 3 īpatėngousios regijuonos ė 2 miestu savėvaldībės.

Provincėjės

• Čaganda provincėjė (Chagang-do)
• Hamhion Pokta provincėjė (Hamgyŏng-pukto)
• Hamhion Namda provincėjė (Hamgyŏng-namdo)
• Hvanhė Pokta provincėjė (Hwanghae-pukto)
• Hvanhė Namda provincėjė (Hwanghae-namdo)
• Kanvuonda provincėjė (Kangwŏndo)
• Pchenjan Pokta provincėjė (P'yŏngan-pukto)
• Pchenjan Namda provincėjė (P'yŏngan-namdo)
• Janganda provincėjė (Ryanggang-do)

Īpatėnė̄jė regijuonā

• Pramuonėnis Kaesŏng regijuons (Kaesŏng Kong-ŏp Chigu)
• Torėstėnis Kŭmgangsan regijuons (Kŭmgangsan Kwangwang Chigu)
• Īpatėngasis Sinŭiju adminėstracėnis regijuons (Sinŭiju T'ŭkpyŏl Haengjŏnggu)

Miestu savėvaldībės

• Pchenjans (P'yŏngyang Chikhalsi)
• Rasŏns (Rajin-Sŏnbong Chikhalsi)