Tēpuogė īr dojės pavadėnėmo butans.
འབྲུག་ རྒྱལ་ཁབ་
Butanā vieleva Butanā gerbs
(vieleva) (gerbs)
Valstībėnis gimnos: Druk tsendhen
Butanā padietės
Valstībėnė kalba Buotėju kalba
Suostėnė Timpu
Dėdliausės miests Timpu
Karalios Jigme Khesar Namgyal Wangchuck (འཇིགས་མེད་གེ་སར་རྣམ་རྒྱལ་དབང་ཕྱུག)
mėnėstros pėrmėninks Tshering Tobgay (ཚེ་རིང་སྟོབས་རྒྱས།)
Pluotībė
 — Vėsos
131-a
47 000 km2
Gīvėntuoju
 — Vėsė (2005)
 — Gīvėntuoju tonkoms
16-a
672 425
8,3 žm./km2
BVP
 — Bėndros (2005)
 — vėinam gīv.
160-a
3007 mlrd. $
1400 $
Valiota Ngultrums
Čiesa zuona (UTC+6)
Liousoms
-Indėjės
1907 m.
Internets bt
Tilipuona kuods +975

Butana Karalīstė (Butans) – valstībė pėitū Azėjuo, Himalajous. Tor robežio so Indėje ė Kėnėje. Vėina oždariausiu svieta šaliū īr.

Istuorėjė

taisītė

Geuograpėjė

taisītė

Admėnėstracėnis soskėrstīms

taisītė

Koltūra

taisītė

Glabna šalėis viera - budėzmos.

Akanuomėka

taisītė

Butana akanoumėka, katra īr maža ė sėlpna, ramas žemis ūkio, mėškininkīsti ė hėdraenergėjes pardavėmo Indėjē (tas sodara 75% vīriausībės pajamu). Butana akanuomėkas augėms īr vėins magtīngiausiu svietė.

Žmuonis

taisītė

Terptautėnē santīkē

taisītė

Butans, ka ė prigol JTO, ož robežiaus tor mažā ambasadu ė dėpluomatėniu delegacėju. Nie ožmezgės santīkiu alē so katra Baltėjės šalėm. Tēpuogė īr palėkosė vėinėntelė šalės svietė, katra nator dėpluomatėniu santīkiu alē so Kėnėjės LR, alē so Taivano.

Karioumenė

taisītė

Nūruodas

taisītė