Irans

جمهوری اسلامی ايران
(vieleva) (gerbs)
Valstībėnis gimnos: Sorūd-e Mellī-e Īrān
Valstībėnė kalba	Persu kalba
Suostėnė	Teherans
Dėdliausės miests	Teherans
Aukštiausis vaduovs	Ali Chamenėjos
Prezidėnts	Ebrahims Raisis
Pluotībė  — Vėsos	18-a 1 648 195 km2
Gīvėntuoju  — Vėsė (2007)  — Gīvėntuoju tonkoms	17-a 71.208.000 (2007) 42 žm./km2
BVP  — Bėndros (2005)  — vėinam gīv.	19-a 610,4 mlrd. $ 8900 $
Valiota	Irana rials
Čiesa zuona	(UTC+3.30)
Liousoms -Irana islamėška revoliucėjė	1979 m.
Internets	ir
Tilipuona kuods	+98

Irana Islama Respublika (seniau - Persėjė) īr valstībė Artėmūsiūs Rītūs, Azėjės pėitvakarėniam šmuotė. Robežios ēn palē Armienėjė, Azėrbaidžiana, Torkmėnistana ė Kaspėjės jūra šiaurie, Afganėstana ė Pakėstana rītūs, Iraka ė Torkėjė vakarūs, Persėjės ilonka ė Omana ilonka pėitūs.

Istuorėjė

Dabartėis Irans īr terituorėjuo, katra Vakarūs ėlgā vadėnta Persėjė (tēp anūs vadėna senuobės graikā). Šalės nu sena bova vairiausiu nutėkėmu apicentrė, bo šalėmās bova šalīs (arabā pėitūs, Indėjė ė Kėnėjė rītūs, Mesopuotamėjė ė Sėrėjė) torontės ėlgas valstībėngoma tradicėjės.

Geuograpėjė

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Irans īr soskėrstīts i 30 provincėju (ostan-ha, vėinaskaituo – ostan).

Koltūra

Iranė sosėmaišė islamėškuojė arabu ė prīšislamėškuojė (zoroastru persu koltūras. Senuobės Persėjės mena, arkitektūras, muoksla prigavėmā soteikė mėlžėnėška duovi arabu svietou ė nemizernā paveikė Euruopas koltūra. Šalės īr žėnuoma sava literatūra.

Akanuomėka

Irans īr vėina glabnū naptuos eksportoujontiu šaliū, tor narīstė OPEC. Naptuos kasėms leida Iranou nu XX a. aštonta dešimtmetė spierē akanuomėka vīstītė.

Terptautėnē santīkē

Irans nebluogā sotar so daugībė besėvīstontiu šaliū ė Rosėjė. Nu islamėškuosės revoliucėjės santīkē bluogė so JAV, vuo īpatėngā navīkė so Izraelio ė Saudo Arabėjė.