Plongė - miests cėntrėniam Žemaitėjės šmuotė, aple 27 km i vakaros nu Telšium. Plongės rajuona cėntros.

Plongė
PlungePalace.jpg
Plunge COA.gif
Žmuoniū skaitlios 18 042 (2017) Edit this on Wikidata
Geuograpėjė
Prėgol prī Plongės rajuons
Šalės Lietova
Pluotībė 30 Kvadratinis kilometras
Aukštoms 119 Edit this on Wikidata
Koordėnatės 55.92°N 21.85°E Edit this on Wikidata
Pašta kods LT-90001 Edit this on Wikidata
Telepuona kods 448 Edit this on Wikidata

Per Plongė tek Babronga opė, katra netuolėi Plongės ožtvėnkta īr. Tas dėrbtėnā ėš ėštvėnosės opės sosėdarės ežers vėitėniu tonkē vadėnams Plongės jūra. Netuolėi gelžkėlė stuotėis Ogėnskiū paluociu rūmā ė parks īr, katramė isėkūrės Žemaitiu dailės muziejos, Plongės parks (gamtuos pamėnklos – Perkūna Ōžouls).

Cėntrė īr Senamiestė aikštė, neoruomantėnė Plongės Šv. Juona Krėkštītuojė bažnīčė so varpėnė, linkou rītū - Plongės vėsū švėntu kuoplīčė, Lurds, Plongės jūra. Patiūs pėitūs lėguonėnė īr.

Tēpuogė īr Koltūras cėntros, pašts, 3 vēkontis kapā ė senė žīdū kapā (palėka tėk kelė pamėnklā), daug krautoviu. Stuov Liousoma dešėmtmetė pamėnklos, šv. Fluorėjuona skolptūra.

IstuorėjėTaisītė

Mėslėjama, ka žmuonės Plongės terituorėjuo gīvena da V-I o. pr. Kr.

1792 m. sausė 13 d. Plongė gava Magdeburga teisės. Šė data īr laikuoma miesta jubiliejom. Miesta gīventuoju skaitlios nu 1823 m. so pruotrūkēs auga, patė miesta terituorėjė ėšsėplietė.

2009 m. Plongė paskelbta Lietovuos koltūras suostėnė.

GeuograpėjėTaisītė

Tėkslės kōrdėnatės: 55o 54’ 40’’ N, 21o 50’ 30’’ E. Miests īr pabudavuots ont Žemaitiu aukštomuos ė patsā kalvuots īr. Mažne vėsos miests īr aukštiau kāp 100 metru vėrš jūras līgė, vuo aukštiausės vėitas - ė aukštiau kāp 120 metru. Tek Babronga opė ė keli maži opelē.

Pruo miesta ēn do svarbio kelio: Mažeikē - Tauragie ė Palonga - Šiaulē. Tēpuogė pruo Plongė ēn gelžkelės Šiaulē - Klaipieda.

Gelžkėlė roužos

ŠvėitėmsTaisītė

Plongie īr daug muokīklu ė kėtū švėitėma instėtocėju. Vėina gimnazėjė - Saulės, 1 specēliuojė muokīkla, Plongės teknologėju ė versla muokīkla, 5 pagrėndėnės muokīklas, darželē. Īr bibliuoteka.

TorėzmosTaisītė

I miesta atvīkst svetiu ėš vėsuos Lietovuos, ipatėngā ėš Žemaitėjės.

GīvėntuojēTaisītė

Istuorėškā miestė liuob tonkē gīventė žīdū (1923 m, - 42,85%, vuo onkstiau tėk daugiau), ale dėdlės šmuots bova ėšžodīts Holokausta čieso. Pu 1990 m. Plongės gīvėntuoju skaitlios ėš lieta mažie. Daugoms gīvėntuoju īr žemaitē/lietovē (98,34%), a kėtū tautībiu mažā (rosu - 0,62%, okrainėitiu - 0,16%, baltarosiu - 0,09%, vuo kėtū - 0,78%.

Miestā partnerēTaisītė

Žėnuomė plongėškē ė kėtė garsūs mietė gīvenė prietelēTaisītė

NūruodasTaisītė